LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Jogilė Teresa Ramonaitė
Apie lietuvių gimtakalbių santykį su savo kalba
„Neįmanoma sugalvoti absurdiškesnės situacijos, kai būdamas gimtakalbis žmogus nesijaučia galintis pasakyti užsieniečiui kaip reikia pasakyti vieną ar kitą paprastą sakinį. Lietuvių kalba iš tikrųjų yra morfologiškai labai turtinga. Ir kiekvienas gimtakalbis lietuvis ją puikiai moka.“ [Linos Smolskienės interviu LRT radijo laidoje „Ryto allegro“, 2020-06-10, klausyti nuo 43:30]
Loreta Vaicekauskienė
Ar mes tikrai nemokame kalbėti?
Nuo 7 deš. randantis sociolingvistikos mokslui Vakaruose į mokyklą po truputėlį atėjo žinojimas, kad kalba yra įvairi ir kad tai yra normalu. Ypač po 90-ųjų, kai vaikai pradėjo gauti lingvistiką - ne tik mokytis rašyti, bet ir mokytis suprasti iš mokslinės perspektyvos, kokia kalba yra, kokia jinai būna. […] Tas vadinasi language awareness – būk sąmoningas, suprask, kodėl kalba yra tokia, nebūk toks piktas ant kitų žmonių, kad jie kalba kitaip negu tu. […] ir tada nebelieka taip skausmingai kaip Lietuvoj, kur kiekvienam žingsny visi žino, kad kalba yra ne jų. Mes įstrigę esame prievartos visuomenėje. [Dariaus Ivancovo interviu su Loreta Vaicekauskiene, Postmodernas, 2020-05-28]
Ramunė Čičirkaitė
Žurnalistai šiandien kalba kitaip nei prieš keliasdešimt metų. Kaip?
Lietuvių kalbos normintojai standartine kalba laiko savo nustatytas tarties ir kirčiavimo normas. Jų manymu, žurnalistai tų normų dažniausiai begėdiškai nesilaiko. O štai mokslininkų požiūriu, standartine kalba galima laikyti geriausios kalbos idėją mūsų galvose. Ji gali keistis. Ta kalba, kurią žmonės laiko geriausia ir kurią renkasi žiniasklaida, gali būti vadinama standartine. O kokią kalbą renkasi lietuvių žurnalistai? Ar jie laikosi kalbos normintojų sukurtų tarties normų? Ar jų kalba keičiasi? [Ramunė Čičirkaitė, bernardinai.lt, 2019-12-17]
Giedrius Subačius
Kaip atsirado bendrinė lietuvių kalba?
[B]iologiškai gimtoji kalba mūsų smegenyse funkcionuoja kitaip negu užsienio kalbos. Negimtąją kalbą mokaisi kaip kokią algebrą. O gimtąją kalbą ar atsimeni, kaip išmokai? Išmokai taip, kaip ir kvėpuoti, ir net neatsimeni jos mokęsis. Kūdikystėje smegenys tarsi atsiveria ir savaime perima kalbą, kuri yra aplinkui. O paskui jos pasikeičia. Todėl mes galime sakyti, kad sava kalba iš dalies biologiškai yra kitokia negu svetimos. Patogesnė, savesnė. Bet sakyti, kad pasaulis atrodo kitaip... To tiesiog neįmanoma įrodyti. [Ugniaus Antanavičiaus interviu su Giedriumi Subačiumi, 15min.lt, 2019-09-07]  
Eglė Jankauskaitė
Apie redaktorių vaidmenį kalbos standartizavime
„[Redaguojant leksiką] nėra taip, kad pakenktum tekstui, kiek pakenktum autentiškumui – tam, ką autorius bando perteikti tekstu. Tarkim, jeigu autorius yra žemaitis, tai galbūt to žemaitiškumo turėtų kažkiek likti tekste, jeigu autorius rašo apie gotų subkultūrą, tai turbūt tų gotų žargono turėtų likti irgi tekste.“ [Linos Smolskienės interviu LRT radijo laidoje „Ryto allegro“ 2020-06-03, nuo 29:00]
Daina Urbonaitė
Gimtosios kalbos mokymas Danijoje
"Danijos švietimo sistemoje laikomasi lingvistinės nuostatos, kad žmogus, kuris nuo gimimo ar mažumės kalba kuria nors kalba, jos taisykles įsisavina dar iki mokyklos – pirmosios kalbos gramatikos taisyklių niekas nebemoko. Taisyklių mokomasi studijuojant antrą, trečią ar dar vėlesnes užsienio kalbas. Kitas dalykas yra visuomenėje tuo metu galiojančios rašybos ir skyrybos normos, taisyklės – tai yra bendras susitarimas, taip visiems praktiškiau bendrauti viešojoje erdvėje. Būtent taip taisyklinga kalba yra suprantama danų mokyklose – kaip to meto rašybos taisyklių laikymasis." [Linos Smolskienės interviu su Daina Urbonaite, LRT radijo laida „Ryto Allegro“, 2020-05-25]
Loreta Vaicekauskienė
Kiek pagrįstos, o kiek ne lietuvių idėjos apie lietuvių kalbą
„Mes kalbam pačiais įvairiausiais stiliais, kiekvienas žmogus yra daugiakalbis arba moka daug stilių, tai netgi rašytinė kalba, apie kurią čia sako „rišli kalba“, jinai irgi yra pati įviairiausia, nelygu, kur mes rašom. O kalbėjimas irgi labai įvairus ir namų kalbėjimas dar kitoks. Tai yra grožis, kad kalba gali šitiek daug funkcijų atlikti.“ [LRT šviečiamoji programa  „Klausimėlis. Ką žinote apie lietuvių kalbą?“, ved. Juras Jankevičius, 2019-09-28]
Giedrius Subačius
Lietuvių kalbos užkaboriai ir dabarties aktualijos
"Šiandien aišku, kad kalba yra daug sudėtingesnis „aparatas”, negu kad „geras ar blogas žodis”. Kai Amerikos lietuviai paklausia, kodėl sakau žodžius "aspektas", "reisas", "fermeris", o ne "požiūris", "skrydis", "ūkininkas", atsakau, kad vartoju ir tuos, ir tuos, ir man dar pritrūksta daugiau. Sinonimai yra kalbos stiprybė, ir ne tiek svarbu, ar tai skolintas, tarptautinis, ar iš seniau lietuvių kalboje buvęs žodis (jau nekalbu apie tai, kad tie žodžiai ne visada tą patį reiškia – "aspektas" yra daugiau negu "požiūris", "reisas" gali būti ir autobuso, ne tik lėktuvo)." [Audronės V. Škiudaitės interviu su Giedriumi Subačiumi, Draugas, 2019-07-30]