LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Miglė Anušauskaitė
Jei rožę pavadinsi kitu vardu, ar ji kvepės mažiau?
„Šalia tokių lengvo pašnekesio temų yra viena, kurią neatsargiai užkabinęs užsienietis išsyk pasigailės, nes lietuvio akyse įsižiebs karštligiškos liepsnelės, jis pusantro karto išaugs ir ims byloti iš praamžių ateinančiu balsu: „Lietuvių – seniausia pasaulio kalba!“ Atgal kelio nebebus: užsienietis turės išklausyti palyginimus su sanskritu, ir vargas jam, jei paklaus apie giminystę su slavų kalbomis.“ [Straipsnis 15min.lt, 2016-09-29]
Vuk Vukotič
Apie rasistinę kalbą
Kodėl žmonės vartoja įžeidžius žmogaus rasę, etniškumą, kilmę apibūdinančius žodžius? Ar juos reikia drausti? Vuko Vukotičiaus teigimu, „apie korektišką žmogaus ypatybių apibūdinimą turi spręsti tik ta grupė, kuri yra apibūdinama, o ne kalbininkai arba kokia nors kita valstybės institucija. [...] iš kalbotyros pusės, žodžių draudimas, keitimas, braukimas iš žodyno nepakeis komentatorių rasistinių nuostatų.“ Vukotičius nepritaria, kad lietuviai yra mažiau tolerantiški nei kiti europiečiai: "Tam tikrų visuomenės grupių neapykantos kalbos vartojimas jokiais būdais negali atspindėti visos tautos požiūrio". [Rimantės Miškinytės interviu, misriseima.lt, 2016-11-10]
Loreta Vaicekauskienė
Apie norminimą, tarmes ir kalbos kaitą
„Vaikas netrukus eis į mokyklą. Kas nutiks? Nutiks tai, kad mokytojai jį mokys standartinės, bendrinės kalbos. Jo gimtoji yra tarmė. Mes galime mokytis be galo daug ir vaikui tas nebus labai sudėtinga, išskyrus vieną klaidą, kuri įvyks. Vaikas pamanys, kad jo gimtoji tarmė yra nieko neverta. Kad yra tik viena geriausia kalba. Mokslininkai Vakaruose jau porą dešimtmečių rengia programas mokykloms, kad mokytojai mažintų stereotipus, kad nebediegtų vaikams tos negeros nuostatos. Nes nėra geros ir blogos kalbos. Viskas priklauso nuo kontekstų. Yra kalbų įvairovė ir todėl jinai yra, kad yra reikalinga.“ [Interviu su Vilija Andrulevičiūte LRT laidoje Labas rytas, Lietuva, 2016-03-05]
Austėja Agnietė Lašinskaitė, Gabija Kisieliūtė, Karolina Jankauskaitė
Ar aš rašau prasčiau už savo tėvus?
Sovietmečio ir dabartinių mokyklinių rašinių tyrimai parodė, kad raštingumo problema yra ne visai ta ir ne visai ten, kaip skelbia žiniasklaida ir kalbininkai. Visais laikais matomos panašios mokytojų taisomos klaidos - vidutiniškai 1 klaida 100 žodžių. Vis dėlto didžiausia raštingumo problema būtų perdėtas dėmesys formai ir neautentiškas, inertiškas turinys. [2015 m.projekto "Mokslo pieva" ataskaita] Daugiau žr. 
Giedrius Tamaševičius
Televizijos ir radijo kalba pasikeitė, eteryje nuskambėjus žodžiui „velniop“
„Žmonės vis dar jaučia privataus ir oficialaus kalbėjimo ribą, ji aiškiai suvokiama. Todėl rimtame kontekste juokinga išgirsti žodį, įprastą neformalioje aplinkoje. Tai prajuokina kaip geras pokštas, be to, kalbėtojas tuo parodo solidarumą – jis naudoja tokį žodį kaip ir aš. [...] Sovietmečiu ir net vėlesniame laikotarpyje dažniausiai būdavo kalbinami tam tikrų profesijų atstovai, kalbėję apie darbą, o privatų gyvenimą – labai santūriai. Bet prasidėjus pokyčiams iš pereinamojo laikotarpio turime labai įdomių laidų. Jose kalbinami, pavyzdžiui, aktoriai. Jie atvirai kalba apie asmeninį gyvenimą, kalba su aistra. Nuskamba žodžiai tokie žodžiai kaip „po velnių“ ar „velniop“.“ [Giedriaus Tamaševičiaus interviu, lrt.lt 2016-12-01]
Miglė Keturkienė
Apie kalbą ir tarmes mokykloje
„Dirbdama mokykloje, pastebėjau, jog per lietuvių kalbos pamokas tarmėms skiriamas dėmesys yra tik teorinis. Realiai mokyklose, ypač provincijoje, tarminis kalbėjimas nėra toleruojamas. [...] Labiausiai negatyvus požiūris į tarmių vartojimą atsiskleidžia per lietuvių kalbos egzaminą, ypač per kalbėjimo įskaitą. Vien tas faktas, kad vertinimo sistemoje daugiausia taškų atitenka kalbos vartojimui (maksimali taškų suma – 6 taškai), o ne turiniui (maksimali taškų suma – 4 taškai), rodo iškreiptą požiūrį į realų kalbos vartojimą. Tai reiškia, kad mokinys gali mažiau dėmesio skirti turiniui, jeigu tik jį išreikš taisyklinga forma, kurią nustatė ir priėmė kalbos komisija.“ [Mato Baltrukevičiaus interviu Bernardinuose.lt, 2016-09-12] 
Meilutė Ramonienė
Apie Argentinos (ir ne tik) lietuvių emigrantų kalbos tyrimus
"Mus labai nustebino tų žmonių lietuvių kalba. [...] Neapsakomai įdomi. Galite įsivaizduoti, kai suvažiuoja į vieną vietą žmonės iš dar tuo metu nelabai raštingos Lietuvos, iš Aukštaitijos, Utenos krašto, iš Pasvalio, iš Rozalimo, iš Suvalkijos, iš kažkur Žemaitijos pakraščių. Tai jie išmoko tos labai senoviškos, labai archajiškos kalbos, bet labai skirtingų regionų. Toks tarmių mišinys! Žinoma, dar su įvairiais ispaniškais intarpais." [Interviu LRT "Ryto Allegro" laidoje 2016-01-27] Klausykite nuo 53 minutės.
Loreta Vaicekauskienė
Apie moksleivių raštingumą
„Aš norėčiau išplėsti raštingumo sampratą, tikrai matau, kad vaikai šiandien rašo labai daug ir galėtų rašyti netgi labai įdomiai, bet problema ta, kad jie labai menkai ir labai mažai mokykloje rašo tai, kas jiems šiandien aktualu patiems. [...] Tai labai blogas dalykas pedagogikoje. Juk paskui rinkoje mes norime raštingo žmogaus, kuris kuria savo tekstą, savo žodžiais, savo balsu.“ [Ugnės Galadauskaitės interviu LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“, 2015-10-27]