Paieška
Miglė Keturkienė/Apie kalbą ir tarmes mokykloje
„Dirbdama mokykloje, pastebėjau, jog per lietuvių kalbos pamokas tarmėms skiriamas dėmesys yra tik teorinis. Realiai mokyklose, ypač provincijoje, tarminis kalbėjimas nėra toleruojamas. [...] Labiausiai negatyvus požiūris į tarmių vartojimą atsiskleidžia per lietuvių kalbos egzaminą, ypač per kalbėjimo įskaitą. Vien tas faktas, kad vertinimo sistemoje ►
Loreta Vaicekauskienė/Apie norminimą, tarmes ir kalbos kaitą
„Vaikas netrukus eis į mokyklą. Kas nutiks? Nutiks tai, kad mokytojai jį mokys standartinės, bendrinės kalbos. Jo gimtoji yra tarmė. Mes galime mokytis be galo daug ir vaikui tas nebus labai sudėtinga, išskyrus vieną klaidą, kuri įvyks. Vaikas pamanys, kad jo gimtoji tarmė yra nieko neverta. Kad yra tik viena geriausia kalba. Mokslininkai Vakaruose jau ►
23th AABS Conference The Global Baltics: The Next Twenty Years, University of Illinois at Chicago, 2012-04-26/28
2012 AABS CONFERENCE PLENARY SESSIONS – HIGHLIGHTS The Baltic Countries in a Globalizing World: The Next Twenty Years Moderated by Bradley D. Woodworth (University of New Haven/Yale University) with panelists: Ambassadors to the United States: Marina Kaljurand (Estonia), Žygimantas Pavilionis (Lithuania) and Andrejs Pildegovičs (Latvia), along with ►
Feast, Play and Puzzles in Scandinavian Studies, Vilnius University, 2012-05-10/12
The 20th Anniversary Conference of the Centre of Scandinavian Studies Pranešimai: Loreta Vaicekauskienė, Standard against Dialect: League tables from Denmark and Lithuania Giedrius Tamaševičius, At synde mod sprogets sjæl og nationens ånd: nogle bemærkninger om sprognationalisme i Danmark og Litauen [To sin against the soul of ►
Loreta Vaicekauskienė/Komentaras: apie kalbos mitus
„Paskaičiuokite, kiek kalbos atmainų, kiek kitų kalbų mes vartojame. Kieka rašome ir skaitome, kieka tik kalbame, kiek galime suprasti, bet nemokame kalbėti. Pridėkime dar formalų ir neformalų stilių, profesinę kalbą, žargoną. Kiekvieno kalbėtojo rinkinukas bus vis kitoks, bet niekada nebus viena ir vienoda kalba. Nuostabiausia, kad ši ►
Meeting with Danish experts, LANCHART, University of Copenhagen, 2012-12-04
Seminaras buvo skirtas naujausiems Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus projektams ir tyrimų metodams ekspertuoti. Ekspertai Pranešimai: Ramunė Čičirkaitė, Presentation of phonetic and prosodic variation in the corpus of Lithuanian broadcast media (1960-2011). Discussion of methods Ramunė Čičirkaitė, Research of Vilnius ►
Kalbos nuostatų eksperimentai
Kalbos nuostatų eksperimentai Žiniasklaidos demokratėjimas ir technologijų plėtra per paskutinius porą dešimtmečių smarkiai pakeitė viešosios kalbos vartoseną. Tai, kas iki šiol laikyta išimtinai standartizuotos, redaguojamos, parengtos rašomosios ir šnekamosios bendrinės kalbos erdve, šiandien tampa vieta ►
Kalbos nuostatų eksperimentų rezultatai
Kalbos nuostatų eksperimentų rezultatai Eksperimentai atlikti miesteliuose aplink Telšius, Marijampolę, Šiaulius, Panevėžį, Uteną, Alytų, Kauną ir Vilniuje (žr. 1 žemėlapyje „Miestai, kurių mokyklose atlikti eksperimentiniai tyrimai“). Iš viso iki 2012 m. vasaros apklausta 1451 devintų ir dešimtų klasių moksleivis ►
Stereotipinės nuostatos
Stereotipinės nuostatos Diskusijos pradžioje moksleiviai buvo prašomi spontaniškai apibūdinti keletą skirtingų lietuvių kalbos atmainų (bendrinę, jaunimo kalbą, tarmę ir Vilniaus kalbą). Kaip ir tikėtasi, jos vertintos nevienodai ir požiūrių esama labai įvairių. Daugelis bendrinę kalbą sieja su oficialia, radijo ir televizijos kalba. ►
Loreta Vaicekauskienė/Tarmė neturi geresnės ar blogesnės vertės, bet gali turėti neigiamą asociaciją
„Turime leisti vaikui laisvai kalbėti savo kalba mokykloje ir vertinti, kaip jis reiškia mintis, nebijoti kalbinių kodų maišymo. Turime mokinio per lietuvių kalbos egzaminą nebausti, jei jo kalboje natūraliai nuskamba tarmės ypatybių.“ [Audrės Domeikaitės interviu 15min., 2013-02-03] ►
Svetainių kūrimas