Paieška
Loreta Vaicekauskienė/Žinoma kalbininkė įvertino baigiančius mokyklą: turime didelę problemą
Taisyklingą gramatiką pasiimame iš tėvų, iš bendruomenės, todėl mokame kalbėti taisyklingai. Rašybos taisyklių vaikai daugiau ar mažiau išmoksta mokykloj, o iš ko mokytis kalbos išraiškos – aiškios, ryškios, retoriškos kalbos? Aš siūlyčiau iš gerų tekstų. Kalbėti, ►
Loreta Vaicekauskienė/Ei, švietimo tvarkytojai! Jūs skolingi vaikams išsilavinimą
Labai svarbu suvokti raštingumą kaip kritiško, kūrybingo proto augimą, abstraktesnį mąstymą, sugebėjimą savarankiškai pasirinkti ir sukonkretinti savo interesą, tyrimo klausimą ir metodą, suvokti kontekstą, kalbėti rišliai, tiksliai, argumentuotai, naudojant teorines sąvokas ir orientuojantis į skirtingus adresatus. Galų gale, ►
Miglė Keturkienė/Apie kalbą ir tarmes mokykloje
„Dirbdama mokykloje, pastebėjau, jog per lietuvių kalbos pamokas tarmėms skiriamas dėmesys yra tik teorinis. Realiai mokyklose, ypač provincijoje, tarminis kalbėjimas nėra toleruojamas. [...] Labiausiai negatyvus požiūris į tarmių vartojimą atsiskleidžia per lietuvių kalbos egzaminą, ypač per kalbėjimo įskaitą. Vien tas faktas, kad vertinimo sistemoje ►
Loreta Vaicekauskienė/Apie norminimą, tarmes ir kalbos kaitą
„Vaikas netrukus eis į mokyklą. Kas nutiks? Nutiks tai, kad mokytojai jį mokys standartinės, bendrinės kalbos. Jo gimtoji yra tarmė. Mes galime mokytis be galo daug ir vaikui tas nebus labai sudėtinga, išskyrus vieną klaidą, kuri įvyks. Vaikas pamanys, kad jo gimtoji tarmė yra nieko neverta. Kad yra tik viena geriausia kalba. Mokslininkai Vakaruose jau ►
Kalbos nuostatų eksperimentų rezultatai
Kalbos nuostatų eksperimentų rezultatai Eksperimentai atlikti miesteliuose aplink Telšius, Marijampolę, Šiaulius, Panevėžį, Uteną, Alytų, Kauną ir Vilniuje (žr. 1 žemėlapyje „Miestai, kurių mokyklose atlikti eksperimentiniai tyrimai“). Iš viso iki 2012 m. vasaros apklausta 1451 devintų ir dešimtų klasių moksleivis ►
Gimnazistų diskusijos apie kalbos įvairovę
Gimnazistų diskusijos apie kalbos įvairovę Turbūt yra tekę girdėti ar skaityti diskusijų apie lietuvių kalbą, kalbos įvairovę, tarmes, miestų kalbą. Ne vienas tikrai turi griežtą nuomonę apie tai, kaip šneka jaunimas. Tačiau pačių jaunų žmonių klausiama gerokai rečiau. Būtent jaunimo nuomonė tirta 2012 m. pavasarį organizuojant ►
Jaunimo kalba ir mitai apie ją
Jaunimo kalba ir mitai apie ją Tyrimu norėta išsiaiškinti, koks moksleivių požiūris į viešojoje erdvėje vyraujančias nuomones apie jaunimo kalbą. Buvo pateikti keli teiginiai apie jaunimo kalbą ir moksleivių klausiama, kuriems jie linkę pritarti. Teiginiai buvo dvejopi – vieni apibendrino visuomenėje dažną neigiamą ►
Loreta Vaicekauskienė/Tarmė neturi geresnės ar blogesnės vertės, bet gali turėti neigiamą asociaciją
„Turime leisti vaikui laisvai kalbėti savo kalba mokykloje ir vertinti, kaip jis reiškia mintis, nebijoti kalbinių kodų maišymo. Turime mokinio per lietuvių kalbos egzaminą nebausti, jei jo kalboje natūraliai nuskamba tarmės ypatybių.“ [Audrės Domeikaitės interviu 15min., 2013-02-03] ►
Svetainių kūrimas