LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Giedrius Tamaševičius/Televizijos ir radijo kalba pasikeitė, eteryje nuskambėjus žodžiui „velniop“

„Žmonės vis dar jaučia privataus ir oficialaus kalbėjimo ribą, ji aiškiai suvokiama. Todėl rimtame kontekste juokinga išgirsti žodį, įprastą neformalioje aplinkoje. Tai prajuokina kaip geras pokštas, be to, kalbėtojas tuo parodo solidarumą – jis naudoja tokį žodį kaip ir aš. [...] Sovietmečiu ir net vėlesniame  

Apie lietuvių kalbos tyrimus Vilniaus licėjaus gimnazistams, Lietuvių kalbos institutas, 2013-06-03

Lietuvių kalbos institute licėjaus gimnazistams paskaitas skaitė Giedrius Tamaševičius ir Loreta Vaicekauskienė. Kalbėjome apie tai, iš ko susideda kalbotyra apskritai, kalbotyra Lietuvoje ir kalbotyra Lietuvių kalbos institute. Moksleiviai išgirdo kaip ir  

Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų stovykla Užuovėjos: apie kalbą ir kitas baimes, Nidos savivaldybė, 2012-09-13/16

Stovyklos programą sudarė kalbos, literatūros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantų pranešimai, mokslininkų, kultūros veikėjų ir kitų kviestinių svečių paskaitos, viešos diskusijos. Pranešimai: Aurytė Čekuolytė, Rusų ir anglų kalbos socialinė reikšmė Vilniaus jaunimo kalboje Ramunė Čičirkaitė, Ar  

Lietuvių kalbos idealai

Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai Sociologų teigimu, šiuolaikinės visuomenės šiandien patiria itin smarkius socialinius ir kultūrinius pokyčius. Su jais susijusi ir kalbinių nuostatų, taip pat ir pačios kalbos kaita. Greta bendrinės kalbos, buvusios kalbos atmainų hierarchijos viršuje, imamos vertinti ir kitos  

Giedrius Tamaševičius/Lietuva – vienintelė šalis, kur institucionalizuota viešoji kalba

„Mano pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės, apie kuriuos aš kalbu, yra profesionalai. Jie puikiai patys išmano, kada ir ką reikia pasirinkti, jie kompetentingi. Ir nereikalingas joks autoritetas iš šalies, kuris pasakytų: „Ne, šitoj situacijoj turėjo nuskambėti kitas žodis.“ [Interviu lrt.lt, 2012-11-04]  

Meeting with Danish experts, LANCHART, University of Copenhagen, 2012-12-04

Seminaras buvo skirtas naujausiems Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus projektams ir tyrimų metodams ekspertuoti. Ekspertai Pranešimai: Ramunė Čičirkaitė, Presentation of phonetic and prosodic variation in the corpus of Lithuanian broadcast media (1960-2011). Discussion of methods Ramunė Čičirkaitė, Research of Vilnius  

Turinio kokybės problema žiniasklaidoje, Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutas, 2012-10-24

Tradicinėje Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto mokslinėje-praktinėje konferencijoje buvo aptariama ekonominių ir technologinių pokyčių įtaka žiniasklaidos turiniui, žurnalistinės veiklos etikos problemos, raiškų ir žanrų pokyčių problema, kokybiško turinio žiniasklaidos perspektyvos ir kitos  

Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai

Kalbos standartizavimas, bendrinės kalbos, tarmių ir kitų socialinių kalbos atmainų vertinimai, kalbos vaidmens suvokimas yra neatsiejami nuo visuomenės raidos ir viešosios erdvės pokyčių. Projektu norima ištirti, su kokia socialine tapatybe šiandieninėje postmodernioje Lietuvos visuomenėje asocijuojami skirtingi kalbos akcentai, kaip kito  

TV ir radijo kalbos tyrimas

TV ir radijo kalbos tyrimas Pastarųjų dešimtmečių žiniasklaidoje pastebima daug pokyčių, lemiančių žiniasklaidos kalbos kaitą. Atsirado nepalyginamai didesnė žanrų įvairovė, padaugėjo dialoginių ir poliloginių, pramoginių žanrų, spontaniško kalbėjimo, neprofesionalių kalbėtojų. Visa tai lemia, kad žiniasklaidoje daugėja  

Žiniasklaidos kalbos kaita

Žiniasklaidos kalbos kaita Remiantis žiniasklaidos tekstyno medžiaga, analizuota viešosios kalbos ir viešosios erdvės kaita nuo 1960 m. iki 2010 m. ir dabartiniu laikotarpiu. Kelta hipotezė, kad lietuviškoje žiniasklaidoje vyksta panašūs kaip visoje Europoje viešosios kalbos kolokvialiazijos, arba konversacionalizacijos,