LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Solveiga Armoškaitė/Apie daugiakalbį Vilnių ir ne tik

„Vilnius visada buvo daugiakalbis. Nežinau kaip jūs, bet aš gyvenau name, kuriame buvo ir lenkų, ir rusų, ir žydų. Man, kaip vilnietei, labai gaila, kad viešojoje erdvėje girdime, kad neva lietuvių kalba vienintelė verta gynimo, pagarbos ir pripažinimo mūsų mieste. O kur yra visas daugiakalbis šurmulys ir ūžesys, kuriuo Vilnius visada  

Audrius Matonis/Apie kalbą su aistra

Žurnalistas Audrius Matonis: „Klausykit, gal apsiraminkit, ponai. Gal nebereguliuokit. Norėsiu, sakysiu „labai ačiū“, norėsiu - sakysiu „ačiū labai“. Jūs ateinate trepsėdami kojomis ir sakot „Dieve! Kokią jis padarė klaidą! Tai yra nusikaltimas prieš kalbą!“. Nėra čia joks nusikaltimas prieš kalbą.  

Vuk Vukotić/Galingos, brangios ir be naudos. Kalbos institucijos Lietuvoje

Turint omeny šalies dydį ir gyventojų skaičių, Lietuva turi neproporcingai didelę kalbos reguliavimo sistemą. Jos galia skatina ne kalbėti, o tylėti. Eskaluojama baimė dėl kalbos išnykimo yra visiškai nepagrįsta. Dažnai tenka girdėti, kad be kalbos institucijų kalba išnyks. Bet kaip tada neišnyksta kitų valstybių (ir net  

Giedrius Subačius, Loreta Vaicekauskienė/Ar reikia valstybinės lietuvių kalbos bastilijos?

„Gimtakalbių kalba iš esmės visada taisyklinga, ji yra tokia, kokia susidarė (vienas žmogus gali ir suklupti, jei susipins liežuvis, bet jei koks kalbos faktas sakomas kokios nors gimtakalbių grupės, tai yra lietuvių kalbos faktas, o ne sutrikimas), ir nesvarbu, kad kalbos reguliuotojai žmonių kalbėjimui prigalvoję įvairių menkinančių epitetų:  

Gabija Gedrimaitė, Miglė Apyvalaitė/Skandinavų kalbų politika: kalba ne institucijų, o kalbėtojų

„Žmonės skatinami pasidalinti savo radiniu, jei dėmesį atkreiptų dar negirdėtas žodis, posakis ar neįprasta vartosena. Kalbos pokyčiai Skandinavijoje nelaikomi grėsme kalbai ir yra suvokiami kaip natūralus reiškinys. Nauji žodžiai fiksuojami nuolat atnaujinamuose didžiuosiuose bei rašybos žodynuose, veikia puikios jų elektroninės versijos.  

Loreta Vaicekauskienė/Apie knygą "Lietuvių kalbos ideologija"

„Pačioje Nepriklausomos Lietuvos pradžioje ir kiek vėliau labai simptomiškos buvo kalbininkų parodijos. Sukurta daug visokių neva kalbos kertelių su gyvais pokštais. Tai rodo, kaip vis dėlto žmonėms buvo įgrisusios kalbininkų priekabės, primityvūs draudimai realių kalbos faktų, atsiradusių iš tarmių ar kalbų kontaktų. Paprastai su  

Miglė Keturkienė/Apie kalbą ir tarmes mokykloje

„Dirbdama mokykloje, pastebėjau, jog per lietuvių kalbos pamokas tarmėms skiriamas dėmesys yra tik teorinis. Realiai mokyklose, ypač provincijoje, tarminis kalbėjimas nėra toleruojamas. [...] Labiausiai negatyvus požiūris į tarmių vartojimą atsiskleidžia per lietuvių kalbos egzaminą, ypač per kalbėjimo įskaitą. Vien tas faktas, kad vertinimo sistemoje  

Antanas Smetona, Laimantas Jonušys, Loreta Vaicekauskienė/Pokalbis apie lietuvių kalbos politiką

„Jeigu mes kalbame, kad Lietuva yra nuolatiniame geopolitiniame kare, tai, žinoma, karą laimi ta pusė, kurios kalbą geriausiai lietuviai moka. Bet būtent tie, kurie esą kovoja už Lietuvos išlikimą, jie yra prieš anglų kalbą, bet tai yra langas, tam tikras instrumentas, kuriuo mes pasieksime kitą informaciją, tam tikras europines vertybes. Ne  

Giedrius Tamaševičius, Loreta Vaicekauskienė/Pokalbis apie projektą „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“

„Kalbininkai yra kaip higienos ir sanitarijos specialistai. Žinoma, jeigu ateina higienos specialistas ir pasako, kad jūsų namuose pilna utėlių ir reikia viską dezinfekuoti, tai tu, aišku, paklūsti ir vykdai nurodymus. [...] kalbos specialistas taip pat turi valdžios suteiktą autoritetą ir galią nurodyti viską ir reikalauti paklusnumo. Demokratinėje  

Loreta Vaicekauskienė, Nerijus Šepetys, Giedrius Subačius/„Įdomioji kultūra“: pokalbis apie kalbos kaitą

„Mūsų kalbos politika labai išsiskiria iš kitų Europos valstybių. Omeny turiu įstatymuose numatytas prievoles, baudas už gimtąją kalbą. Pagal tokį, sakyčiau autoritarinį požiūrį, pasaulio kontekste artimiausi esame kinams“, – sako kalbininkė dr. Loreta Vaicekauskienė, drauge su kolegomis tyrusi kalbos, tapatybės ir ideologijos