LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Audrius Matonis/Apie kalbą su aistra

Žurnalistas Audrius Matonis: „Klausykit, gal apsiraminkit, ponai. Gal nebereguliuokit. Norėsiu, sakysiu „labai ačiū“, norėsiu - sakysiu „ačiū labai“. Jūs ateinate trepsėdami kojomis ir sakot „Dieve! Kokią jis padarė klaidą! Tai yra nusikaltimas prieš kalbą!“. Nėra čia joks nusikaltimas prieš kalbą.  

Vuk Vukotić/Galingos, brangios ir be naudos. Kalbos institucijos Lietuvoje

Turint omeny šalies dydį ir gyventojų skaičių, Lietuva turi neproporcingai didelę kalbos reguliavimo sistemą. Jos galia skatina ne kalbėti, o tylėti. Eskaluojama baimė dėl kalbos išnykimo yra visiškai nepagrįsta. Dažnai tenka girdėti, kad be kalbos institucijų kalba išnyks. Bet kaip tada neišnyksta kitų valstybių (ir net  

Solveiga Armoškaitė/Apie mokslinį požiūrį į kalbą ir lietuvių kalbos būklę

[Norminimas] yra kratinys kažkada išgirstų senesnių formų, kurias dabar kažkodėl linkę normintojai idealizuoti ir sakyti, va taip yra geriau kažkodėl. O kodėl taip yra geriau, senovėje buvo geriau? Tai kiek tada senovėje, kiek mes eisim į Vytauto laikus? Bet taigi šaltinių nėra. Tai eisim kur yra šaltiniai. O kodėl tie šaltiniai  

23th AABS Conference The Global Baltics: The Next Twenty Years, University of Illinois at Chicago, 2012-04-26/28

2012 AABS CONFERENCE PLENARY SESSIONS – HIGHLIGHTS The Baltic Countries in a Globalizing World: The Next Twenty Years Moderated by Bradley D. Woodworth (University of New Haven/Yale University) with panelists: Ambassadors to the United States: Marina Kaljurand (Estonia), Žygimantas Pavilionis (Lithuania) and Andrejs Pildegovičs (Latvia), along with  

Lietuvių kalbos idealai

Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai Sociologų teigimu, šiuolaikinės visuomenės šiandien patiria itin smarkius socialinius ir kultūrinius pokyčius. Su jais susijusi ir kalbinių nuostatų, taip pat ir pačios kalbos kaita. Greta bendrinės kalbos, buvusios kalbos atmainų hierarchijos viršuje, imamos vertinti ir kitos  

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos visuotinis susirinkimas, Vilniaus universitetas, 2012-01-20

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA yra organizacija, jungianti tyrėjus, pedagogus, mokslo, pedagogikos, visuomenės ir kitas institucijas bei asmenis, kurių veikla yra susijusi su taikomosios kalbotyros sritimi. Viena iš asociacijos veiklos sričių yra naujausių taikomosios kalbotyros (kalbų mokymo, vertimo, leksikografijos,  

Meeting with Danish experts, LANCHART, University of Copenhagen, 2012-12-04

Seminaras buvo skirtas naujausiems Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus projektams ir tyrimų metodams ekspertuoti. Ekspertai Pranešimai: Ramunė Čičirkaitė, Presentation of phonetic and prosodic variation in the corpus of Lithuanian broadcast media (1960-2011). Discussion of methods Ramunė Čičirkaitė, Research of Vilnius  

Loreta Vaicekauskienė/Mes manipuliuojame visuomene, kai nuolat kalbame apie grėsmes lietuvių kalbai

„Mums stovi už nugaros ir sako - tu kuri kalbą, bet jos nemoki, todėl geriau paklausyk, kaip aš tau pasakysiu. Čia tas pats, kaip užsakyti dailininkui portretą ir sakyti: „Tu – meistras, nutapyk“. Bet paskui atsistoti už nugaros ir aiškinti, kad mėlynos spalvos reiktų tepti mažiau, nes ji negraži.“ [Interviu lrytui.lt,  

Seminaras „Valstybė ir kalba", VU, 2012-02-02

Seminaras sumanytas VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica!“ rengiant laikraščio „Post Scriptum“ numerį, kurio tema – „Kalba ir politika. Politika ir kalba“. Nuoroda į šį laikraščio numerį: Pranešimai: Giedrius Tamaševičius, Loreta Vaicekauskienė, Valstybė ir kalba, kalba ir  

Loreta Vaicekauskienė/Jaunimo raštingumas mažėja?

„Nesakau, kad jaunimas turi rašyti savitai ir nesimokyti suaugusiųjų viešosios kalbos normų. Bet sakau, kad vertinant lietuvių kalbą normos suprantamos labai siaurai ir pagal labai specifinius normiškumo kriterijus. Žinau, kad tam pritartų ne viena lietuvių kalbos mokytoja.“ [delfi.lt, 2013-04-17]