LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Loreta Vaicekauskienė/Jaunimo raštingumas mažėja?

„Nesakau, kad jaunimas turi rašyti savitai ir nesimokyti suaugusiųjų viešosios kalbos normų. Bet sakau, kad vertinant lietuvių kalbą normos suprantamos labai siaurai ir pagal labai specifinius normiškumo kriterijus. Žinau, kad tam pritartų ne viena lietuvių kalbos mokytoja.“ [delfi.lt, 2013-04-17]  

23th AABS Conference The Global Baltics: The Next Twenty Years, University of Illinois at Chicago, 2012-04-26/28

2012 AABS CONFERENCE PLENARY SESSIONS – HIGHLIGHTS The Baltic Countries in a Globalizing World: The Next Twenty Years Moderated by Bradley D. Woodworth (University of New Haven/Yale University) with panelists: Ambassadors to the United States: Marina Kaljurand (Estonia), Žygimantas Pavilionis (Lithuania) and Andrejs Pildegovičs (Latvia), along with  

Lietuvių kalbos idealai

Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai Sociologų teigimu, šiuolaikinės visuomenės šiandien patiria itin smarkius socialinius ir kultūrinius pokyčius. Su jais susijusi ir kalbinių nuostatų, taip pat ir pačios kalbos kaita. Greta bendrinės kalbos, buvusios kalbos atmainų hierarchijos viršuje, imamos vertinti ir kitos  

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos visuotinis susirinkimas, Vilniaus universitetas, 2012-01-20

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija LITAKA yra organizacija, jungianti tyrėjus, pedagogus, mokslo, pedagogikos, visuomenės ir kitas institucijas bei asmenis, kurių veikla yra susijusi su taikomosios kalbotyros sritimi. Viena iš asociacijos veiklos sričių yra naujausių taikomosios kalbotyros (kalbų mokymo, vertimo, leksikografijos,  

Meeting with Danish experts, LANCHART, University of Copenhagen, 2012-12-04

Seminaras buvo skirtas naujausiems Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus projektams ir tyrimų metodams ekspertuoti. Ekspertai Pranešimai: Ramunė Čičirkaitė, Presentation of phonetic and prosodic variation in the corpus of Lithuanian broadcast media (1960-2011). Discussion of methods Ramunė Čičirkaitė, Research of Vilnius  

Giedrius Tamaševičius/Metaforos, kuriomis gyvi esam: kaip kalbama apie grėsmes kalbai

„Tikslas atitikti kalbos dvasią paskelbiamas didžiuoju siekiniu. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį kalbininkas gali suteikti kokiam nors tekstui ar viešajai kalbai. Iš esmės tik kalbininkų perprantama kalbos dvasia čia reprezentuoja Adomėno minėtą idealųjį archetipą „kaip pasakytų“ („tikrąją“,  

Giedrius Tamaševičius/Pokalbis apie gyvą kalbą

„Pamačius reklamą „Švari kalba - švari galva“ iš karto kyla asociacijos su Bismarcko Vokietijos švarios kalbos judėjimu, žodžiu Reinheit ir visa ideologija, kad kalba yra sunkus ligonis, ją reikia globoti, ją reikia slaugyti, ją reikia gydyti. Jeigu mes prarasime bent dalį tos kalbos ar įsileisime vieną kitą žodį,  

Loreta Vaicekauskienė/Mes manipuliuojame visuomene, kai nuolat kalbame apie grėsmes lietuvių kalbai

„Mums stovi už nugaros ir sako - tu kuri kalbą, bet jos nemoki, todėl geriau paklausyk, kaip aš tau pasakysiu. Čia tas pats, kaip užsakyti dailininkui portretą ir sakyti: „Tu – meistras, nutapyk“. Bet paskui atsistoti už nugaros ir aiškinti, kad mėlynos spalvos reiktų tepti mažiau, nes ji negraži.“ [Interviu lrytui.lt,  

Seminaras „Valstybė ir kalba", VU, 2012-02-02

Seminaras sumanytas VU TSPMI studentų korporacijos „RePublica!“ rengiant laikraščio „Post Scriptum“ numerį, kurio tema – „Kalba ir politika. Politika ir kalba“. Nuoroda į šį laikraščio numerį: Pranešimai: Giedrius Tamaševičius, Loreta Vaicekauskienė, Valstybė ir kalba, kalba ir  

Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai

Kalbos standartizavimas, bendrinės kalbos, tarmių ir kitų socialinių kalbos atmainų vertinimai, kalbos vaidmens suvokimas yra neatsiejami nuo visuomenės raidos ir viešosios erdvės pokyčių. Projektu norima ištirti, su kokia socialine tapatybe šiandieninėje postmodernioje Lietuvos visuomenėje asocijuojami skirtingi kalbos akcentai, kaip kito