Paieška
Giedrius Subačius/Apie kalbos raidą
"Kalbos kitimas labai priklauso nuo prestižo. Kalbininkai kartais pasako: Mes kuriam kalbos prestižą. Bet tu negali dirbtinai to padaryt. Mums labiausiai patinka ta kalba, ta kalbos forma, kurią vartojanti visuomenės dalis mums labiausiai patinka. Dabar vėliausi tyrimai rodo, kad prestižiškiausia yra vilniečių kalba. Jaunimas taip sako. Todėl, kad Vilnius ►
Lietuvos edukologijos universiteto konferencija „XXI amžiaus kalbos tyrimai: nuo garso iki teksto“, Vilnius, 2012-09-27
Lituanistikos fakulteto organizuota tarptautinė mokslinė konferencija, skirta įvairiems kalbos tyrimų aspektams pristatyti. Joje dalyvavo 60 tyrėjų ir praktikų. Plenariniame posėdyje ir penkiose sekcijose perskaityti 46 pranešimai. Programa: Tezės: Pranešimai: Čičirkaitė Ramunė, Dėmesio! Žurnalistai kalba. Retrospektyvus ►
7th International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE), Trondheim, Norway, 2013-06-26/28
ICLaVE is one of the most important fora for research in the area of language variation in Europe. It aims at bringing together scholars of languages or language varieties spoken in Europe with the purpose of discussing empirical, methodological and theoretical issues in the study of language variation and change on the continent. Programme Plenary ►
Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų stovykla Užuovėjos: apie kalbą ir kitas baimes, Nidos savivaldybė, 2012-09-13/16
Stovyklos programą sudarė kalbos, literatūros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantų pranešimai, mokslininkų, kultūros veikėjų ir kitų kviestinių svečių paskaitos, viešos diskusijos. Pranešimai: Aurytė Čekuolytė, Rusų ir anglų kalbos socialinė reikšmė Vilniaus jaunimo kalboje Ramunė Čičirkaitė, Ar ►
Giedrius Subačius, Loreta Vaicekauskienė/Apie tai, kad lietuvių kalba laikosi puikiai
„Kalbai išlikti užtenka pavadinimo. Po 300 metų lietuvių kalba gal visai kitaip skambės, bet svarbiausia, kad bus tokia kalba, vienijanti ja kalbančius. Žvelgiant socialiai – ne taip svarbu, kuri forma liks, kuri pakis, būtent pavadinimas yra identiteto tęstinumas“, – sako kalbininkas prof. Giedrius Subačius. Kaip keičiasi mūsų ►
Lietuvių kalbos idealai
Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai Sociologų teigimu, šiuolaikinės visuomenės šiandien patiria itin smarkius socialinius ir kultūrinius pokyčius. Su jais susijusi ir kalbinių nuostatų, taip pat ir pačios kalbos kaita. Greta bendrinės kalbos, buvusios kalbos atmainų hierarchijos viršuje, imamos vertinti ir kitos ►
Loreta Vaicekauskienė/Interviu laidai „Mokslininko užrašai“
„Mes dabar renkam tokį rašinių banką, norėdami patikrinti, kaip iš tiesų taisė lietuvių kalbos mokytojos kadaise ir kaip taiso dabar. [...] prieš tarkim 30 metų pastaba, kad įvardžiai susina lietuvių kalbą ir šiais metais pastaba: vartok mažiau įvardžių, nes tai yra blogai. Vaikui diegiamas nepasitikėjimas lietuvių ►
Loreta Vaicekauskienė/Kalba keičiasi, kalbos kontrolieriai - ne
„Kokie ryškiausi kalbėjimo televizijoje ir radijuje pokyčiai per penkiasdešimt metų? Kodėl jie vyksta, nepaisant konservatyvios lietuvių kalbos ideologijos? Kokį požiūrį į lietuvių kalbą mokiniams formuoja mokykla? Kaip bendrinę kalbą veikia Vilniaus kalbos prestižas? Į šiuos klausimus buvo ieškoma atsakymo 2010–2013 ►
Giedrius Subačius/Lietuvių kalbos mirtis
„Nė pagal vieną iš trijų kalbos nykimo tipų lietuvių kalba nemiršta: nei akivaizdžiai transformuojasi (tam reikėtų dešimtmečių ir šimtmečių), nei lieka be kalbėtojų, nei įgyja struktūrinių anglų kalbos bruožų. Ji yra tarp gyvybingiausių kalbų tiek Europoje, tiek pasaulyje; išnykti jai ir po šimto metų ►
Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai
Kalbos standartizavimas, bendrinės kalbos, tarmių ir kitų socialinių kalbos atmainų vertinimai, kalbos vaidmens suvokimas yra neatsiejami nuo visuomenės raidos ir viešosios erdvės pokyčių. Projektu norima ištirti, su kokia socialine tapatybe šiandieninėje postmodernioje Lietuvos visuomenėje asocijuojami skirtingi kalbos akcentai, kaip kito ►
Svetainių kūrimas