LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Giedrius Subačius, Loreta Vaicekauskienė/Apie tai, kad lietuvių kalba laikosi puikiai

„Kalbai išlikti užtenka pavadinimo. Po 300 metų lietuvių kalba gal visai kitaip skambės, bet svarbiausia, kad bus tokia kalba, vienijanti ja kalbančius. Žvelgiant socialiai – ne taip svarbu, kuri forma liks, kuri pakis, būtent pavadinimas yra identiteto tęstinumas“, – sako kalbininkas prof. Giedrius Subačius. Kaip keičiasi mūsų  

Loreta Vaicekauskienė/Interviu laidai „Mokslininko užrašai“

„Mes dabar renkam tokį rašinių banką, norėdami patikrinti, kaip iš tiesų taisė lietuvių kalbos mokytojos kadaise ir kaip taiso dabar. [...] prieš tarkim 30 metų pastaba, kad įvardžiai susina lietuvių kalbą ir šiais metais pastaba: vartok mažiau įvardžių, nes tai yra blogai. Vaikui diegiamas nepasitikėjimas lietuvių  

Lietuvos edukologijos universiteto konferencija „XXI amžiaus kalbos tyrimai: nuo garso iki teksto“, Vilnius, 2012-09-27

Lituanistikos fakulteto organizuota tarptautinė mokslinė konferencija, skirta įvairiems kalbos tyrimų aspektams pristatyti. Joje dalyvavo 60 tyrėjų ir praktikų. Plenariniame posėdyje ir penkiose sekcijose perskaityti 46 pranešimai. Programa: Tezės: Pranešimai: Čičirkaitė Ramunė, Dėmesio! Žurnalistai kalba. Retrospektyvus  

Loreta Vaicekauskienė/Kalba keičiasi, kalbos kontrolieriai - ne

„Kokie ryškiausi kalbėjimo televizijoje ir radijuje pokyčiai per penkiasdešimt metų? Kodėl jie vyksta, nepaisant konservatyvios lietuvių kalbos ideologijos? Kokį požiūrį į lietuvių kalbą mokiniams formuoja mokykla? Kaip bendrinę kalbą veikia Vilniaus kalbos prestižas? Į šiuos klausimus buvo ieškoma atsakymo 2010–2013  

Giedrius Subačius/Lietuvių kalbos mirtis

„Nė pagal vieną iš trijų kalbos nykimo tipų lietuvių kalba nemiršta: nei akivaizdžiai transformuojasi (tam reikėtų dešimtmečių ir šimtmečių), nei lieka be kalbėtojų, nei įgyja struktūrinių anglų kalbos bruožų. Ji yra tarp gyvybingiausių kalbų tiek Europoje, tiek pasaulyje; išnykti jai ir po šimto metų  

7th International Conference on Language Variation in Europe (ICLaVE), Trondheim, Norway, 2013-06-26/28

ICLaVE is one of the most important fora for research in the area of language variation in Europe. It aims at bringing together scholars of languages or language varieties spoken in Europe with the purpose of discussing empirical, methodological and theoretical issues in the study of language variation and change on the continent. Programme Plenary  

Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų stovykla Užuovėjos: apie kalbą ir kitas baimes, Nidos savivaldybė, 2012-09-13/16

Stovyklos programą sudarė kalbos, literatūros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantų pranešimai, mokslininkų, kultūros veikėjų ir kitų kviestinių svečių paskaitos, viešos diskusijos. Pranešimai: Aurytė Čekuolytė, Rusų ir anglų kalbos socialinė reikšmė Vilniaus jaunimo kalboje Ramunė Čičirkaitė, Ar  

Loreta Vaicekauskienė/Ideali kalba neegzistuoja

„Kad anksčiau egzistavo gryna kalba, nesuteršta kultūra ir tautiniais drabužiais apsirengę žmonės šoko ratelius bei vadino vienas kitą berneliu ir mergele, yra mitas. Žinoma, toks mano atsakymas skamba ne taip romantiškai, kaip kad „Apsaugokim lietuvių kalbą...“ O kaip siūlytumėte apsaugoti? Į muziejų uždaryti?  

Lietuvių kalbos idealai

Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai Sociologų teigimu, šiuolaikinės visuomenės šiandien patiria itin smarkius socialinius ir kultūrinius pokyčius. Su jais susijusi ir kalbinių nuostatų, taip pat ir pačios kalbos kaita. Greta bendrinės kalbos, buvusios kalbos atmainų hierarchijos viršuje, imamos vertinti ir kitos  

Giedrius Subačius/Kalbininkas: lietuvių kalba keisis – svarbu, kad pavadinimas išliktų

„Visos kalbos kito. Lietuvių kalba kito lėčiau, kai gyvenome pelkėse, miškuose užmiršti. Kalba kis, bet mums svarbu, kad išliktų su kuo identifikuotis.“ [Interviu delfi.lt, 2012-08-19]