LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Vuk Vukotič/Kodėl bijote savo kalbos? Užsieniečio tyrimas apie lietuvių kalbos ideologiją

„Mano tyrimas parodė, kad baimė dėl savo gimtosios kalbos vartojimo Lietuvoje yra institucionalizuota. Gyventojų mokesčiai skiriami keistai paslaugai – gąsdinti kalbos vartotojus baudomis dėl kalbos klaidų. Pirmas logiškas klausimas būtų, ar ateityje norime tokios visuomenės? O antra – pačios kalbos institucijos: ar tikrai jos dirba  

Gabija Gedrimaitė, Miglė Apyvalaitė/Skandinavų kalbų politika: kalba ne institucijų, o kalbėtojų

„Žmonės skatinami pasidalinti savo radiniu, jei dėmesį atkreiptų dar negirdėtas žodis, posakis ar neįprasta vartosena. Kalbos pokyčiai Skandinavijoje nelaikomi grėsme kalbai ir yra suvokiami kaip natūralus reiškinys. Nauji žodžiai fiksuojami nuolat atnaujinamuose didžiuosiuose bei rašybos žodynuose, veikia puikios jų elektroninės versijos.  

Loreta Vaicekauskienė/Apie knygą "Lietuvių kalbos ideologija"

„Pačioje Nepriklausomos Lietuvos pradžioje ir kiek vėliau labai simptomiškos buvo kalbininkų parodijos. Sukurta daug visokių neva kalbos kertelių su gyvais pokštais. Tai rodo, kaip vis dėlto žmonėms buvo įgrisusios kalbininkų priekabės, primityvūs draudimai realių kalbos faktų, atsiradusių iš tarmių ar kalbų kontaktų. Paprastai su  

Grožinės literatūros redagavimo idėjų ir praktikų tyrimas

Grožinės literatūros redagavimo idėjų ir praktikų tyrimas EGLĖ JAKELIENĖDoktorantė egleej@gmail.com Iš kalbotyros literatūros žinome, kad standartinės kalbos norma įtvirtinama ne tik per mokyklą ir žiniasklaidą, bet ir per grožinės literatūros kūrėjus bei redaktorius (Ayres-Bennett, Tieken-Boon van Ostade 2017). Vadinasi, vienas iš