LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Apie lietuvių kalbos tyrimus Vilniaus licėjaus gimnazistams, Lietuvių kalbos institutas, 2013-06-03

Lietuvių kalbos institute licėjaus gimnazistams paskaitas skaitė Giedrius Tamaševičius ir Loreta Vaicekauskienė. Kalbėjome apie tai, iš ko susideda kalbotyra apskritai, kalbotyra Lietuvoje ir kalbotyra Lietuvių kalbos institute. Moksleiviai išgirdo kaip ir  

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos (LITAKA) metodinis seminaras, Vilniaus universitetas, 2012-12-14

Pranešimas: Giedrius Tamaševičius, Duokit pasakyt, po galais! Keiksmažodžiai eteryje 1960–2010  

Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų stovykla Užuovėjos: apie kalbą ir kitas baimes, Nidos savivaldybė, 2012-09-13/16

Stovyklos programą sudarė kalbos, literatūros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantų pranešimai, mokslininkų, kultūros veikėjų ir kitų kviestinių svečių paskaitos, viešos diskusijos. Pranešimai: Aurytė Čekuolytė, Rusų ir anglų kalbos socialinė reikšmė Vilniaus jaunimo kalboje Ramunė Čičirkaitė, Ar  

Lietuvių kalbos idealai

Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai Sociologų teigimu, šiuolaikinės visuomenės šiandien patiria itin smarkius socialinius ir kultūrinius pokyčius. Su jais susijusi ir kalbinių nuostatų, taip pat ir pačios kalbos kaita. Greta bendrinės kalbos, buvusios kalbos atmainų hierarchijos viršuje, imamos vertinti ir kitos  

Giedrius Tamaševičius/Lietuva – vienintelė šalis, kur institucionalizuota viešoji kalba

„Mano pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės, apie kuriuos aš kalbu, yra profesionalai. Jie puikiai patys išmano, kada ir ką reikia pasirinkti, jie kompetentingi. Ir nereikalingas joks autoritetas iš šalies, kuris pasakytų: „Ne, šitoj situacijoj turėjo nuskambėti kitas žodis.“ [Interviu lrt.lt, 2012-11-04]  

Giedrius Tamaševičius/Prieš 25 metus eteryje niekas nevartojo žodžių „grybauti“ ar „išdurti“, o dabar juos jau rašome be kabučių

„Šiandien turime labai įvairią žiniasklaidą, daugybę kanalų, įvairialypę auditoriją (kai kurie visai nežiūri lietuviškų kanalų). Ir to bus tik daugiau. Mes neišvengiamai įvairėjame. Todėl jeigu jau sovietmečiu televizija, kurioje girdėjome labai daug standarto, nesugebėjo, pačių normintojų teigimu, jo įtvirtinti visuomenėje,  

Tomas Vaiseta/Visuomenė ir televizija keičiasi, kalbos reikalavimai – ne

„Todėl kai Šapranauskas šaukia Mikutavičiui „Suka! Tokie pinigai! Man jų reikia! Aš kuo daugiau uždirbu, tuo mažiau gaunu“, reikia daugiau galvoti ne apie jo „neišprusimą“, o apie tai, prie ko ir kodėl jis tokiais žodžiais taikosi. Iš čia kyla turbūt esminė Tamaševičiaus darbo išvada,  

Meeting with Danish experts, LANCHART, University of Copenhagen, 2012-12-04

Seminaras buvo skirtas naujausiems Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus projektams ir tyrimų metodams ekspertuoti. Ekspertai Pranešimai: Ramunė Čičirkaitė, Presentation of phonetic and prosodic variation in the corpus of Lithuanian broadcast media (1960-2011). Discussion of methods Ramunė Čičirkaitė, Research of Vilnius  

Symposium on Swearing in the Nordic Countries, The Danish Language Council, Copenhagen, 2012-12-06

The symposium was organized by the research network SwiSca – Swearing in Scandinavia and The Danish Language Council. Swearing research has traditionally suffered from neglect. Perhaps, due to the controversial and taboo nature of such language use, linguists have not taken swearing seriously, resulting in a lack of academic research. In recent years, however, as  

Turinio kokybės problema žiniasklaidoje, Vilniaus universiteto Žurnalistikos institutas, 2012-10-24

Tradicinėje Vilniaus universiteto Žurnalistikos instituto mokslinėje-praktinėje konferencijoje buvo aptariama ekonominių ir technologinių pokyčių įtaka žiniasklaidos turiniui, žurnalistinės veiklos etikos problemos, raiškų ir žanrų pokyčių problema, kokybiško turinio žiniasklaidos perspektyvos ir kitos