Paieška
Loreta Vaicekauskienė/Kokius socialinius stereotipus išduoda mūsų tartis?
„Sociolingvistiniai parametrai, naudojami nustatyti, nuo ko priklauso kalbos variantų pasirinkimas, yra gerai žinomi: tai pokalbio dalyvių skaičius, jų pažinties laipsnis ir pokalbio tema. Na ir, aišku, visada kalbėtojo tikslai, jo kuriamas įvaizdis. O jei įprastos kalbėjimo normos laužomos, tai dažniau ne todėl, kad kalbėtojas jų neišmano, o ►
Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų stovykla Užuovėjos: apie kalbą ir kitas baimes, Nidos savivaldybė, 2012-09-13/16
Stovyklos programą sudarė kalbos, literatūros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantų pranešimai, mokslininkų, kultūros veikėjų ir kitų kviestinių svečių paskaitos, viešos diskusijos. Pranešimai: Aurytė Čekuolytė, Rusų ir anglų kalbos socialinė reikšmė Vilniaus jaunimo kalboje Ramunė Čičirkaitė, Ar ►
TV ir radijo kalbos tyrimas
TV ir radijo kalbos tyrimas Pastarųjų dešimtmečių žiniasklaidoje pastebima daug pokyčių, lemiančių žiniasklaidos kalbos kaitą. Atsirado nepalyginamai didesnė žanrų įvairovė, padaugėjo dialoginių ir poliloginių, pramoginių žanrų, spontaniško kalbėjimo, neprofesionalių kalbėtojų. Visa tai lemia, kad žiniasklaidoje daugėja ►
Ramunė Čičirkaitė/Kaip šiandien kalba Vilnius?
„Vilniaus kalbą labiau nei kitų didesnių Lietuvos miestų veikė ir tebeveikia įvairiatarmiai atsikėlėliai iš visos Lietuvos. Jam iš seno būdinga daugiakalbystė. Dėl šių priežasčių kalbos normintojai dažnai neigiamai vertina Vilniaus miesto kalbą, ją apibūdina kaip pustarmę ar puskalbę.“ [lrytas.lt, ►
Žiniasklaidos kalbos kaita
Žiniasklaidos kalbos kaita Remiantis žiniasklaidos tekstyno medžiaga, analizuota viešosios kalbos ir viešosios erdvės kaita nuo 1960 m. iki 2010 m. ir dabartiniu laikotarpiu. Kelta hipotezė, kad lietuviškoje žiniasklaidoje vyksta panašūs kaip visoje Europoje viešosios kalbos kolokvialiazijos, arba konversacionalizacijos, ►
Suaugusiųjų vilniečių kalbos ir nuostatų tyrimas
Suaugusiųjų vilniečių kalbos ir nuostatų tyrimas Suaugusiųjų vilniečių kalbos ir nuostatų tyrimas buvo atliekamas keliais etapais. Pirmiausia pagal klasikinę Labovo sociolingvistinio interviu metodiką sukaupta per 50 val. garso įrašų su penkių amžiaus grupių (18–24, 25–34, 35–44, 45–54, >55, apylygiai vyrų ir moterų) ►