LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Standartizavimo ideologijų tyrimas

Standartizavimo ideologijų tyrimas Lietuvių kalbos norminimo, tvarkybos ir priežiūros institucijų sistema, žiūrint formaliai, susikūrė tik po 1990 m., atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau jos ištakos idėjine prasme siekia prieškario Lietuvos Respublikos laikus, o pati sistema pradėjo kurtis sovietiniais metais. Taigi norint  

Loreta Vaicekauskienė/Apie kalbos praktikos straipsnių stilių

„Kalbininkų ir kalbos vartotojų priešiškumą ypač skatina straipsnių tonas. Atrodo, kad kalbos praktikai yra ėmęsi aukščiausiojo teisėjo, mokytojo ar griežto, bet atlaidaus tėvo vaidmens, kad jie geriausiai žino, kas garbinga, o kas negarbė ir gėda. [...] lyg prasikaltę vaikai barami ir gėdinami kalbos vartotojai, kitaip tariant,  

Giedrius Tamaševičius/Metaforos, kuriomis gyvi esam: kaip kalbama apie grėsmes kalbai

„Tikslas atitikti kalbos dvasią paskelbiamas didžiuoju siekiniu. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį kalbininkas gali suteikti kokiam nors tekstui ar viešajai kalbai. Iš esmės tik kalbininkų perprantama kalbos dvasia čia reprezentuoja Adomėno minėtą idealųjį archetipą „kaip pasakytų“ („tikrąją“,  

Mantas Adomėnas/Laiškas redaktoriui

„...įgimtas kalbos jausmas, netarpiška kalbinė intuicija – prasmenga po kojomis, paslaptingai instancijai – Kalbos Komisijai – išleidus dar vieną aplinkraštį ar instrukciją. Tačiau kokiu pamatu, kokia tikrove remiasi ji, atimdama kalbos tikrovę jos vartotojams – tam pamatui, kuriuo laikosi pati kalba? Ką reiškia  

Kompendiumas

Apie kalbą 1960–2010 m. periodikoje. Šaltinių rinkinys Specialiai lietuvių kalbos ideologijų tyrimui buvo sudarytas reprezentatyvus pastarųjų penkių dešimtmečių tekstų rinkinys "Apie kalbą 1960–2010 m. periodikoje. Šaltinių rinkinys", elektroninis ir popierinis variantai (sud. Skaistė Aleksandravičiūtė). Rinkinio  

Giedrius Tamaševičius/Pokalbis apie gyvą kalbą

„Pamačius reklamą „Švari kalba - švari galva“ iš karto kyla asociacijos su Bismarcko Vokietijos švarios kalbos judėjimu, žodžiu Reinheit ir visa ideologija, kad kalba yra sunkus ligonis, ją reikia globoti, ją reikia slaugyti, ją reikia gydyti. Jeigu mes prarasime bent dalį tos kalbos ar įsileisime vieną kitą žodį,