Standartizavimo ideologijų tyrimas

Lietuvių kalbos norminimo, tvarkybos ir priežiūros institucijų sistema, žiūrint formaliai, susikūrė tik po 1990 m., atkūrus nepriklausomą Lietuvos valstybę. Tačiau jos ištakos idėjine prasme siekia prieškario Lietuvos Respublikos laikus, o pati sistema pradėjo kurtis sovietiniais metais. Taigi norint suvokti, kaip (ir kodėl būtent taip) reiškiasi ir veikia galios santykiai, funkcionuoja autoritetai kalbos politikos ir praktikos srityse šiandien, būtina atlikti atskirą istorinį paties kalbos norminimo, tvarkymo, priežiūros (toliau – standartizavimo) idėjų, ideologijų ir institucijų tyrimą.

Atliekant lietuvių kalbos standartizavimo ideologijų tyrimą, be kita ko, svarbu:

1) užfiksuoti svarbiausias kalbos standartizavimo idėjas Atgimimo laikų (XIX–XX a. sandūros) ir prieškario Lietuvoje;

2) įvertinti svarbiausius kalbos politikos ir standartizavimo istorijos bruožus Sovietų Sąjungoje (nuo XX a. 4 deš. pradžios);

3) išstudijuoti postalininio laikotarpio sovietų valdomos Lietuvos laikus (nuo 6 deš. pabaigos iki perestroikos ir Sąjūdžio), keliant tokius klausimus:

• kaip veikė ir kaip buvo pagrindžiama kalbos priežiūros sistema sovietmečiu (ideologija, (auto)cenzūra, redaktoriai etc.)?
   
• kaip šiame fone kūrėsi ir ką veikė lietuvių kalbos priežiūros institucijos, kaip jų veikla siejosi su iš dalies valdomais, iš dalies savaiminiais standartizacijos, unifikacijos, rusifikacijos procesais?
   
• koks buvo šių institucijų ir kalbos politikos veikėjų (partijos ideologų, kitų viešųjų autoritetų vaidmuo) kalbos standartizavimui?

4) ištirti šiandieninių standartizavimo ideologijų bruožus, be kita ko, vertinant iš istorinės perspektyvos, išryškinant perimtas galios ideologijos apraiškas ir jų transformacijas.

Pagrindiniai tyrimo šaltiniai numatyti tokie:

a) nepublikuoti, daugiausia sovietinių laikų archyviniai ir rankraštiniai dokumentai, saugomi LCVA, LYA fonduose, MAB ir VUB rankraštynuose. Tarp jų ypač minėtini, ligi šiol netirti sovietinių Lietuvių kalbos ir Terminologijos komisijų fondai, Lietuvių kalbos ir literatūros instituto atskirų sektorių, mokslinės tarybos, pirminės partinės organizacijos dokumentai, atskirų leidinių redakcijų, leidyklų ir jų pirminių partinių organizacijų bylos;

b) publikuoti (dokumentiniai ir subjektyvūs) šaltiniai; tarp jų specialiai šiam projektui parengtas reprezentatyvus 1960–2010 metų periodinių leidinių tekstų (daugiau kaip 1000) kompendiumas "Apie kalbą 1960–2010 m. periodikoje. Šaltinių rinkinys";

c) tiksliniai, teminiai ir pusiau struktūruoti interviu su kalbininkais, redaktoriais ir kitais kalbos standartizacija susijusiais (institucijose dirbusiais) asmenimis. Kaip papildomas šaltinis bus naudojami grupiniai kokybiniai interviu su moksleiviais 9 regioninių miestų mokyklose.

Daugiau apie ideologijų tyrimo rezultatus