Kalbos sampratos gimtosios kalbos mokykliniuose vadovėliuose

DAINA URBONAITĖ LKI Sociolingvistikos skyriaus doktorantė
daina.urbonaite@gmail.com

Švietimo sistema yra svarbus veiksnys formuojant kalbos bendruomenės požiūrį į kalbą, jos vertę ir funkcijas. Būtent mokykloje per gimtosios kalbos vadovėlius mokiniams įdiegiami kalbos vertinimo kriterijai ir neretai stereotipinės nuostatos (Shohamy 2006: 79–80). Šio tyrimo objektas – gimtosios lietuvių kalbos mokykliniuose vadovėliuose pateikiamos kalbos sampratos ir funkcijos. Keliamas klausimas, kaip vadovėliuose vertinamos įvairios nestandartinės lietuvių kalbos atmainos ir kalbos variantiškumas, kiek remiamasi naujausiomis mokslo žiniomis apie kalbą.
 
Kalbos tyrimuose minimos įvairios kalbos funkcijos: instrumentinė, komunikacinė, tapatybinė (identiteto), ekspresinė ir kt. Išskiriama svarbi tautinio identiteto, tautinio-nacionalinio priklausymo, arba etninė, kalbos funkcija (Karaliūnas 2008: 173–182). Tokiu būdu kalba išreiškia tautinės individualybės, tapatinamąją-vienijamąją funkciją, ir kartu tautinio atribojimo nuo kitų tautų funkciją. Kaip tik todėl gimtoji, nacionalinė kalba daugeliui žmonių tampa pagrindine tautinės tapatybės dalimi.
 
Tyrimo tikslas – ištirti, kokią gimtosios lietuvių kalbos sampratą vaikams pateikia mokykliniai vadovėliai, t. y. kaip juose paaiškinama, kas yra kalba ir kokią vertę ji turi, kokios kalbos funkcijos, kaip ir kiek vadovėliuose pristatomos, kaip aiškinama, kokias funkcijas kalba atlieka bendruomenėje, į kokias atmainas yra susiskaidžiusi, kaip pristatomos nestandartinės kalbos atmainos ir kalbos variantiškumas.
 
Šiuo atžvilgiu daugiausia tirtos mokytojų nuostatos (Delarue 2013a, Delarue 2013b), klasės diskursas (Friedman 2009, Razfar 2005, Leung, Street 2014), nagrinėtas bendrinės kalbos ir nestandartinių kalbos atmainų mokykloje, švietimo sistemoje santykis (Delarue 2015). Lietuviškų kalbos nuostatų švietimo sistemoje tyrimų nėra daug, iš jų galima paminėti lietuvių kalbos mokytojų ir mokinių nuostatų kalbos įvairovės atžvilgiu analizes (Bertašienė, Kačiuškienė 2009, Ramonienė 2013). Vadovėlių medžiaga nei kitur, nei Lietuvoje praktiškai netirta.
 
Tyrimo metodas būtų kokybinė ir kiekybinė gimtosios kalbos vadovėlių diskurso analizė. Vadovėlių tekstas apie pačią kalbą bus lyginamas su mokslinėje literatūroje aprašomomis kalbos vertės ir funkcionalumo sampratomis. Tyrimo pagrindą sudarys naujausi, per paskutinius porą dešimtmečių parengti lietuvių kalbos vadovėliai.
 
Planuojami įvairūs tyrimo pjūviai – visų pirma, bus tiriama, ar pristatant gimtosios lietuvių kalbos sampratą, atsižvelgiama į mokinių amžių, socialinę brandą. Taip pat planuojama palyginti lietuvių kalbos vadovėliuose pateikiamą gimtosios kalbos sampratą su dar dviejų bendruomenių, geografinių kaimynų – skandinavų ir vokiečių – vadovėliuose formuojamomis kalbos nuostatomis. Kitas tyrimo aspektas – palyginti Nepriklausomybės laikotarpio vadovėlius su sovietiniais lietuvių kalbos vadovėliais ir ištirti, ar ir kaip keitėsi kalbos samprata pasikeitus politinėms ir kultūrinėms aplinkybėms nuo sovietinių laikų, formuojantis tautinės mokyklos pagrindams ir iki šių dienų.

 
Bertašienė, G., Kačiuškienė, G. 2009. Tauragiškių mokytojų požiūris į lietuvių bendrinės kalbos prestižą ir jos vartoseną. Jaunųjų mokslininkų darbai 2 (23): 7–11.

Delarue, S. 2013a. Only Standard Dutch at School? Perceptions of Flemish Teachers.  7th International Conference on Language Variation in Europe, Abstracts, 104–105. Trondheim, Norway.

Delarue, S. 2013b. Teachers’ Dutch in Flanders. Language (De)standardisation in Late Modern Europe: Experimental Studies. T. Kristiansen, S. Grondelaers (eds.). Oslo: Novus. 193–226.

Delarue, S., Caluwe, de J. 2015. Eliminating social inequality by reinforcing standard language ideology? Language policy for Dutch in Flemish schools. Current Issues in Language Planning 16 (1–2): 8–25.

Karaliūnas, S. 2008. Kalbos vartojimas ir socialinis kontekstas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Ramonienė, M. 2013. Tarmės socialinė vertė: Lietuvos miestų jaunimo kalbinės nuostatos. Taikomoji kalbotyra 2.

Shohamy, E. 2006. Language Policy: Hidden Agendas and New Approaches. Oxon: Routledge.