LT EN
Dalintis Facebook'e

Kalba Vilnius

Kalba Vilnius II: miestas ir kalbos įvairovė (2012–2014) 
Kalba Vilnius: Vilniaus kalbos vaidmuo šiandieninėje Lietuvoje (2010)

Čia pristatome projektą „Kalba Vilnius“. Iš tiesų jis susideda iš dviejų projektų. Pirmasis truko vos tris mėnesius, antrasis – nuo 2012 m. rugsėjo iki 2015 m. sausio.

Miesto kalba yra įdomus tyrimo objektas. Miestams, ypač didmiesčiams, būdinga didelė kalbinė įvairovė dėl socialinio gyventojų sluoksniavimosi, kultūros pokyčių ir kontaktų. Kaip tik todėl pasirinkome tirti mūsų sostinės kalbą – jaunimo ir suaugusiųjų vilniečių kalbos variantus, jų socialines reikšmes, santykį su bendrine kalba, plitimą televizijoje ir radijuje.

Lietuvių kalbos norminimo tradicijoje yra įsitvirtinęs neigiamas požiūris į vilniečių, taip pat ir jaunimo, kalbą: ji dažnai vadinama netaisyklinga, nenormine, puskalbe. Reiškiamas nepasitenkinimas, kad vilniečių tartis plinta viešojoje erdvėje. Jaunimui dažniausiai kliūva už gausiai vartojamas svetimybes, nors iš tiesų kitakalbiai intarpai yra tipiškas bet kurio daugiakultūrio didmiesčio jaunimo kalbos bruožas, jo tapatybės raiškos priemonė. Moksliškai žiūrint, kiekviena kalbos atmaina yra savitas ir vertingas istorinių aplinkybių ir ja kalbančios kalbinės bendruomenės kūrinys. Tyrimai rodo, kad sostinės Vilniaus kalba akivaizdžiai turi prestižą, tačiau jos ypatybės ir plitimas kol kas netyrinėti.

Tyrimo tikslai
Per abu projektus iš viso buvo išrašyta ir tyrimui parengta apie beveik 190 val. maždaug 360 įvairaus amžiaus ir užsiėmimo vilniečių kalbos įrašų.

Iš suaugusiųjų interviu šioje svetainėje sukurta duomenų bazė, skirta kalbos, kultūros, miestų tyrėjams, žr. Kalba Vilnius.

Pagrindinis tyrimo tikslas – ištirti, kokios fonetinės, kirčiavimo ir leksinės kalbos ypatybės būdingos vilniečių kalbai, kurios iš jų vartojamos TV ir radijuje, kaip kalba Vilniaus jaunimas, ką patys vilniečiai mano apie savo kalbą.

Sudedamosios dalys ir metodai

Projektas susideda iš dviejų dalių: (1) suaugusiųjų vilniečių kalbos ir nuostatų tyrimo ir (2) Vilniaus jaunimo kalbos ir tapatybės tyrimų: (2.1) kitų kalbų intarpai jaunimo kalboje ir (2.2) paauglių socialinės kategorijos.

Vilniaus kalba tiriama derinant pagrindinius sociolingvistikos metodus:
  • Atliekami sociolingvistiniai interviu su 5 amžiaus grupių (18–24, 25–34, 35–44, 45–54, >55; po lygiai vyrų ir moterų) vilniečiais lietuviais ir – kalbos palyginimo tikslais – su vilniečiais iš mišrių (lietuvių ir lenkų/rusų/baltarusių/ukrainiečių ir kt.) šeimų bei grupe vyresnio amžiaus lenkų ir rusų tautybės vilniečių. Pažįstamojo pažįstamojo principu visų pirma ieškoma antros ir trečios kartos vilniečių. Atliekama statistinė fonetinių ir kirčiavimo variantų analizė ir tiriamas vilniečių požiūris į Vilniaus kalbą.
     
  • Renkami dviejų amžiaus grupių (10–13 m. ir 14–16 m.) savanoriai paaugliai iš kelių skirtingų Vilniaus rajonų mokyklų. Savanoriai, prisisegę mikrofonus, įrašo spontaniškos savo ir bendraamžių kalbos laisvalaikiu ir užpildo specialias anketas apie įrašą ir kalbėtojus. Tiriami leksiniai jaunimo kalbos bruožai, lyginami skirtingų rajonų, lyties ir amžiaus lemiami mokinių kalbos skirtumai.
     
  • Atliekami ilgalaikiai aštuntos klasės mokinių etnografiniai stebėjimai vienoje pasirinktoje Vilniaus mokykloje: 8 mėn. kasdien dalyvaujama pamokose ir per pertraukas, organizuojami interviu ir specialūs žaidimai, atrenkami mokiniai spontaniškos kalbos įrašams. Etnografinis tyrimas į projektą įtrauktas siekiant nustatyti Vilniaus paaugliams būdingas socialines kategorijas ir išanalizuoti, kokias kalbines (leksines, fonologines) ir nekalbines priemones paaugliai pasitelkia joms kurti.
  • Socialinės skirtingų Vilniaus kalbos fonetinių variantų reikšmės tirtos papildomais eksperimentais mokyklose. Iš viso eksperimentuose dalyvavo daugiau kaip 700 Vilniaus mokyklų moksleivių.

Taip pat septyniose Vilniaus mokyklose skaitėme seminarų ciklą KALBA VILNIAUS PAAUGLIAI. Jį sudarė šios paskaitos: 
 
Aurelija Čekuolytė, Tokie skirtingi ir tokie įdomūs: Vilniaus paauglių kalba ir tapatybė,
Loreta Vaicekauskienė, Kaip skamba gražios ir protingos? Eksperimentai su kalbos socialinėmis reikšmėmis,
Inga Vyšniauskienė, Rusų ir anglų kalbų intarpai Vilniaus jaunimo kalboje: vartosena ir vertinimai.
 

Projektų dalyviai
 
Publikuoti rezultatai ir pranešimai


Projektus vykdė Lietuvių kalbos institutas, rėmė Lietuvos mokslo taryba, nacionalinė programa Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas. Projektų vadovė – Loreta Vaicekauskienė.