Paieška
Loreta Vaicekauskienė/Radijo paskaita "Grėsmės lietuvių kalbai: stereotipai ir mokslinis požiūris"
„Yra labai sudėtinga kalbėti žmonėms apie lietuvių kalbą. Nes apie kalbą išmano visi. Čia ne fizika, ne ekonomika, ne biologija, kurių ekspertais mes tikime ir pasitikime. Vis dėlto šiandien surizikuosiu. Paskaita bus apie tris neigiamus ir daugelį liūdinančius dalykus – neraštingumą, jaunimo kalbos darkymą ir anglų kalbos ►
Giedrius Subačius, Loreta Vaicekauskienė/Apie tai, kad lietuvių kalba laikosi puikiai
„Kalbai išlikti užtenka pavadinimo. Po 300 metų lietuvių kalba gal visai kitaip skambės, bet svarbiausia, kad bus tokia kalba, vienijanti ja kalbančius. Žvelgiant socialiai – ne taip svarbu, kuri forma liks, kuri pakis, būtent pavadinimas yra identiteto tęstinumas“, – sako kalbininkas prof. Giedrius Subačius. Kaip keičiasi mūsų ►
Kalbos nuostatų eksperimentai
Kalbos nuostatų eksperimentai Žiniasklaidos demokratėjimas ir technologijų plėtra per paskutinius porą dešimtmečių smarkiai pakeitė viešosios kalbos vartoseną. Tai, kas iki šiol laikyta išimtinai standartizuotos, redaguojamos, parengtos rašomosios ir šnekamosios bendrinės kalbos erdve, šiandien tampa vieta ►
Stereotipinės nuostatos
Stereotipinės nuostatos Diskusijos pradžioje moksleiviai buvo prašomi spontaniškai apibūdinti keletą skirtingų lietuvių kalbos atmainų (bendrinę, jaunimo kalbą, tarmę ir Vilniaus kalbą). Kaip ir tikėtasi, jos vertintos nevienodai ir požiūrių esama labai įvairių. Daugelis bendrinę kalbą sieja su oficialia, radijo ir televizijos kalba. ►
Jaunimo kalba ir mitai apie ją
Jaunimo kalba ir mitai apie ją Tyrimu norėta išsiaiškinti, koks moksleivių požiūris į viešojoje erdvėje vyraujančias nuomones apie jaunimo kalbą. Buvo pateikti keli teiginiai apie jaunimo kalbą ir moksleivių klausiama, kuriems jie linkę pritarti. Teiginiai buvo dvejopi – vieni apibendrino visuomenėje dažną neigiamą ►
Loreta Vaicekauskienė/Tarmė neturi geresnės ar blogesnės vertės, bet gali turėti neigiamą asociaciją
„Turime leisti vaikui laisvai kalbėti savo kalba mokykloje ir vertinti, kaip jis reiškia mintis, nebijoti kalbinių kodų maišymo. Turime mokinio per lietuvių kalbos egzaminą nebausti, jei jo kalboje natūraliai nuskamba tarmės ypatybių.“ [Audrės Domeikaitės interviu 15min., 2013-02-03] ►
Meilutė Ramonienė/Lietuvių kalbos pozicijos tvirtos, tačiau tarmė prilyginama kaimietiškumui
„Dažnai miestiečiai mano, kad tarmė – kaimietiškumo ženklas, neprestižiška kalbėti tarme, nėra prasmės mokyti tarmės vaikus. [...] Aš manau, kad prie tokios nelabai palankios situacijos, nuostatų tarmių atžvilgiu yra neigiamai prisidėję ir patys kalbininkai, lituanistai, mokytojai. Ilgą laiką daug dėmesio skyrėme bendrinei ►
Svetainių kūrimas