„Dažnai miestiečiai mano, kad tarmė – kaimietiškumo ženklas, neprestižiška kalbėti tarme, nėra prasmės mokyti tarmės vaikus. [...] Aš manau, kad prie tokios nelabai palankios situacijos, nuostatų tarmių atžvilgiu yra neigiamai prisidėję ir patys kalbininkai, lituanistai, mokytojai. Ilgą laiką daug dėmesio skyrėme bendrinei kalbai, o tarmes, atrodė, reikia puoselėti, užrašyti, tačiau kalbėti nėra didelio reikalo.“ [Interviu delfi.lt, 2010-03-21]