Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Arūnas Sverdiolas
Apie kalbos norminimo institucijų represyvumą
„Vieno rajono savivaldybė teisiasi su Kalbos inspekcija dėl to, kad neleido šalia lietuviškų lentelių pavadinimų kabinti lenkiškų. [...] kažkodėl grėsme kalbai laikoma net ir šita kaimynystė. [...] rajono valdžia, kuri yra išrinkta demokratiniu būdu, rajone, kurio daugumą sudaro lenkų tautinė mažuma ir kurie atstovauja tą mažumą, dabar pralaimi inspekcijai ir tokiu būdu ką mes čia turime? Ar tai nėra įtampos institucionalizavimas? Ir tai, kad prieš savaitę [...] teismas priėmė sprendimą kalbos inspekcijos naudai, man rodo, kad [inspekcija] anaiptol neprarado represyvumo ir toliau konfrontuoja ir kiršina, [...] ir neleidžia žmonėms kalbėti jų gimtąja kalba. Čia tas pat kaip su kitom mažumom, čia yra tiesiog represyvi politika ir tiek.“ [interviu LRT Klasikos laidoje „Homo cultus. Tarp praeities ir ateities“, vedėjas Simas Čelutka, 2023-12-22]
►
Vuk Vukotić
Apie siūlomas Kalbos komisijos 2023–2030 m. gaires
„Apibendrinant, lietuvių kalba buvo, yra ir bus tokia, kokią jos kalbėtojai kūrė, ir tik taip pagrindžiama jos visuomeninė nauda. Kalbinių sprendimų centralizacija ir daugiau galios vienai institucijai priskyrimas tik didins atotrūkį tarp kalbos specialistų ir realios kalbos vartosenos, ką gerai liudija Gairių autorių nesupratimas šiuolaikinių kalbinių technologių prigimties ir ypatybių. Jei iš tiesų norima, kad viešojoje erdvėje būtų daugiau lietuvių kalbos, žmones reikia skatinti ir įkvėpti mokytis, jausti, kad tai jų kalba.“ [Lrt.lt, 2023-06-06]
►
Loreta Vaicekauskienė
Apie valstybinės kalbos įstatymą
„Mano akimis, lyginant skandinavų ir lietuvių kalbos politikas matomas civilizacinis skirtumas. Įstatymai skiriasi savo tonu, santykiu su tikrove, demokratinėmis paskatomis. Skandinavų įstatymai aptaria kalbėtojų galimybes ir teises, siekiama aprėpti kiek įmanoma daugiau visų ir kiekvieno poreikių. Jei draudžiama, tai draudžiama diskriminuoti. Jokių kalbos formų reguliavimo, taisyklingumo ar kitų skonio ir galios apraiškų čia, suprantama, nėra. Lietuviškame dokumente vis dar ryškus prievolės, institucinės viršenybės ir kontrolės akcentas, justi atotrūkis nuo kasdienybės, manipuliavimas „visuomenės interesu“. [Lrt.lt, 2023-04-04]
►
Ramunė Čičirkaitė
Apie raštingumo mokymą mokykloje
„Kas yra mokyklinis raštingumas? Vos įžengę pro mokyklos duris pirmokai dailyraščio užduotimis mokomi tiksliai atkartoti mokytojo rašyseną, raidžių dydį, jų pasvirimo į dešinę laipsnį, jiems nurodoma, kokios spalvos rašikliu galima rašyti. Vėliau jie mokomi rašyti ir kalbėti taip, kad atitiktų vadovėliuose, gramatikose ir žodynuose nurodomas taisykles. Vyresnėse klasėse jie sužino, kaip tinkamai rašyti tokius mokyklinius žanrus, kaip rašinius, atpasakojimus, teksto analizes ir panašiai. Nuo pat pirmos klasės jie mokomi, ką ir kaip turėtų galvoti ir rašyti apie skaitomus literatūros kūrinius, kokia nuomonė vertinama geru, o kokia – prastesniu pažymiu. Ir bet koks neatitikimas mokyklos kaip institucijos nustatytiems reikalavimams laikomas neraštingumu ir prasto išsilavinimo požymiu“, – sako R.Čičirkaitė.“ [Margaritos Sargautytės straipsnis „Lietuvos jaunimo (ne)raštingumo bėdos: pagrindo neturintis nerimas ar aštrėjanti problema?“, 15min.lt, 2022-02-06]
►
Loreta Vaicekauskienė
Apie siūlomas kalbos politikos 2023–2030 m. gaires
„Padaugės reglamentų. Aktyviau persekiosim kalbėtojus, ypač kuriems lietuvių kalba negimtoji. Čia matau didžiulę riziką. Demokratijos plėtra veikia kita kryptimi – mažinamas centralizuotas reguliavimas, atveriama erdvė tvarkytis pačioms bendruomenėms, auginama tolerancija.“ [Lrt.lt, 2023-06-06]
►
Loreta Vaicekauskienė
Apie pabėgėlių kalbos egzaminavimą
„Patyrusios stresą galvos negali taip greitai mokytis, kaip kitom aplinkybėm galėtų išmokt jaunas žmogus. O suaugę žmonės, kuriem yra visa atsakomybė, kaip čia Lietuvoj apskritai išlikti, kaip čia prasimaitinti, įsivaizduokim, kiek jų galvos gali būt pasiruošusios. Mes neturim grasinti tiems žmonėm, mes turim jiem padėt.“ [Aušros Jurgauskaitės interviu Žinių radijo laidoje Aktualusis interviu, 2023-04-06]
►
Loreta Vaicekauskienė
Apie lietuvių kalbos mokymą
„Pirmiausia yra linijos, į kurias vaikas įspraudžiamas, tas raideles, tuos brūkšnelius turi būtinai su milimetru atitikti, čia yra formos kontrolė, o tada labai greitai ateina mąstymo kontrolė, per tai, kad vaikai perrašinėja.“ [interviu LRT laidoje „Langas į valdžią“, vedėja Rita Miliūtė, 2022-02-05]
►
Loreta Vaicekauskienė
Apie taisyklių primetimą kalbai
„Žmonių tai yra teisė kalbėti savo kalba. Net konstitucinė teisė mūsų yra kalbėti savo kalba. Mes turime pasakę Konstitucijoje, kad Lietuvoje kalbama lietuviškai. Konstitucija nesako, kad mes Lietuvoje kalbame lietuviškai pagal nurodytas vadovėlyje normas ir tvarkas ir taisykles. Mes kalbame lietuviškai pagal lietuvių kalbos taisykles, nes suprantam lietuvių kalbą kaip lietuvių kalbėtojų kalbą“ [Simo Čelutkos interviu LRT radijo laidoje Homo cultus, 2022-01-28]
►
etnografija keiksmažodžiai viešoji erdvė taisymaikalbos kaitastereotipai eksperimentai neformalusis stiliusrusų kalbamokyklakalbos ideologija daugiakalbystė kirčiavimas kolokvializacija tapatybė kalbos politika įžymybės radijas bendrinė kalba leksika norminimas TV anglų kalba raštingumasžiniasklaida sociolingvistinis interviu tekstynas tarmėssociolingvistinė kompetencijažurnalistai sovietaimoksleiviai vilniečiai jaunimo kalba ideologijoskalbininkaitartisVilniaus kalbanuostatos