LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Daina Urbonaitė
Jeigu kalbos egzaminą laikytume Skandinavijoje
Tokio dalyko kaip kalbos kultūra danai nežino. Mokykloje jie mokosi: a) kalbos mokslo ir b) praktinės retorikos, įvairių tekstų kūrimo ir tekstų analizės. Danų kalbos mokyme vartojama sąvoka „tekstas plačiąja prasme“. Ji reiškia ir rašytinį, ir sakytinį, vizualujį, garsinį tekstą. Mokoma to, su kuo susiduriame gyvenime – multimodalumo. [15min.lt, 2018-06-07]
Elžbieta Banytė, Loreta Vaicekauskienė
Nukleiptom vyžom į lietuvių kalbos egzaminą
Taigi gal laikas prisiimti atsakomybę už tai, į ką pavirto kalbos ir literatūros mokymas mokykloje? Už tai, kad vaikams (bendrai paėmus, žinoma) lietuvių pamokos neatrodo prasmingos, kad Lietuvos mokyklose lietuvių kalbos mokoma tokiais metodais kaip kitur užsienio kalbos, kad tėvai samdo korepetitorius, o vaikai prieš egzaminą mintinai kala rašinių temas, kad įtiktų, kad gautų geresnį pažymį. [15min.lt, 2018-04-27]
Giedrius Subačius
Apie kalbos raidą
"Kalbos kitimas labai priklauso nuo prestižo. Kalbininkai kartais pasako: Mes kuriam kalbos prestižą. Bet tu negali dirbtinai to padaryt. Mums labiausiai patinka ta kalba, ta kalbos forma, kurią vartojanti visuomenės dalis mums labiausiai patinka. Dabar vėliausi tyrimai rodo, kad prestižiškiausia yra vilniečių kalba. Jaunimas taip sako. Todėl, kad Vilnius turi prestižą, ten daugiau judėjimo, jis atviresnis pasauliui. Ir kalbininkai gali sakyt nesakę, bet visuomenė kitaip orientuojasi." [Interviu LRT laidoje "Ryto allegro", 2018-02-27, nuo 53 min.]
Giedrius Subačius, Loreta Vaicekauskienė
Ar reikia valstybinės lietuvių kalbos bastilijos?
„Gimtakalbių kalba iš esmės visada taisyklinga, ji yra tokia, kokia susidarė (vienas žmogus gali ir suklupti, jei susipins liežuvis, bet jei koks kalbos faktas sakomas kokios nors gimtakalbių grupės, tai yra lietuvių kalbos faktas, o ne sutrikimas), ir nesvarbu, kad kalbos reguliuotojai žmonių kalbėjimui prigalvoję įvairių menkinančių epitetų: gatvės kalba, žargonai, nenorminė tartis, barbarizmai, vertalai, svetimybės, kalbos dirsės, sudarkyta kalba. Gimtakalbiai kalba ne nenormiškai, o variantiškai: pagal situaciją jie renkasi žodį, stilių, emociją, intuityviai ar sąmoningai naudojasi reikalingais kalbos ištekliais.“ [15min.lt, 2017-11-04]
Solveiga Ramoškaitė
Apie mokslinį požiūrį į kalbą ir lietuvių kalbos būklę
[Norminimas] yra kratinys kažkada išgirstų senesnių formų, kurias dabar kažkodėl linkę normintojai idealizuoti ir sakyti, va taip yra geriau kažkodėl. O kodėl taip yra geriau, senovėje buvo geriau? Tai kiek tada senovėje, kiek mes eisim į Vytauto laikus? Bet taigi šaltinių nėra. Tai eisim kur yra šaltiniai. O kodėl tie šaltiniai geresni? Kuriuos šaltinius imsim? Kas nusprendžia, kuriuos šaltinius imsim? Visa tai yra subjektyvu, nes nėra kažkokios idealios kalbos, kuri ten plazda kažkur ir mes ją turime sugriebti ir norminti pagal tai. Visa tai yra istoriškų kitimų, kalbų sąveikų, kultūrų sąveikų rezultatas. [Interviu su Deividu Jursevičium  LRT laidoje "60 minučių", 2018-05-21]
Loreta Vaicekauskienė
„Išgirdę, kad aš kalbininkė, žmonės iš karto atsiprašo“
Aš norėčiau, kad ateitų tokia diena Lietuvoj, kai manęs nereikės atsiprašinėti, ir ypač, kai žmonės nebijos kalbininkų. O kodėl taip yra? Taip jau susiklostė mūsų bendruomenėje, kad mes įgavome kalbos autoritetą didesnį, negu mes patys – kalbininkas, kalbininko institucija. Sovietmečiu buvo tiesiog kalbininkai, o jau 90-ais tauta turbūt labiau žino VLKK kaip kalbininkų instituciją. Žodžiu, kalba jau mums tarsi ir nebepriklauso. Ji priklauso institucijai. O kai ji priklauso institucijai, tai tu tarsi kaip ir jautiesi pavaldiniu ir atsiprašinėji. [Interviu su Andriumi Tapinu LaisvėsTV laidoje "Laikykitės ten", 2018-04-14]
Loreta Vaicekauskienė
Kritiškas, smalsus, kalbantis savo balsu. Lietuvos mokyklos abiturientas?
„Kalbėdamasi su mokytojais ir mokiniais dažnai girdžiu, kad dėl saugumo pasirenkama pakartoti „teisingą“ nuomonę. Užduotims būdinga apeliuoti į autoritetą arba į neva objektyvų tikrovės faktą, o tada prašoma pateikti vertinimą. Šitaip mokiniui praktiškai nepaliekama pasirinkimo: net ir turint kitą požiūrį nelengva prieštarauti autoritetams ar „faktams“. Primygtinai peršamas kalbos saugojimas išduoda pačios kalbos kontrolės sistemos savisaugą – siekimą išlikti politiškai ir ekonomiškai nepajudinamai. Mokykloms siūlomose temose atvirai naudojamasi galia daryti poveikį.“ [15min.lt, 2017-11-17]
Joris Kazlauskas, Kristina Varkulevičiūtė
Tyrimas: emocijas feisbuke dažniau reiškia moterys, vyrai – daugiau ironizuoja
„Tyrimai parodė, kad feisbuke rašančios moterys pasitelkia kūrybiškesnes, nestandartines ir įvairesnes emocijų komunikacijos strategijas nei vyrai. Kad ir jau minėti emotikonai. Būtent moterų skelbiamuose tekstuose rasta ne tik įprastinių, bet ir pačių įvairiausių kitų piešinukų. Lietuviško feisbuko tyrimo medžiagoje rasta net 113 skirtingų moterų pavartotų emotikonų, o vyrai vartojo tik 30.“ [15min.lt, 2017-10-06]