LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Loreta Vaicekauskienė
Kalba keičiasi, kalbos kontrolieriai - ne
„Kokie ryškiausi kalbėjimo televizijoje ir radijuje pokyčiai per penkiasdešimt metų? Kodėl jie vyksta, nepaisant konservatyvios lietuvių kalbos ideologijos? Kokį požiūrį į lietuvių kalbą mokiniams formuoja mokykla? Kaip bendrinę kalbą veikia Vilniaus kalbos prestižas? Į šiuos klausimus buvo ieškoma atsakymo 2010–2013 metais vykdant projektą „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“. [delfi.lt, 2013-07-01]
Giedrius Subačius
Lietuvių kalbos mirtis
„Nė pagal vieną iš trijų kalbos nykimo tipų lietuvių kalba nemiršta: nei akivaizdžiai transformuojasi (tam reikėtų dešimtmečių ir šimtmečių), nei lieka be kalbėtojų, nei įgyja struktūrinių anglų kalbos bruožų. Ji yra tarp gyvybingiausių kalbų tiek Europoje, tiek pasaulyje; išnykti jai ir po šimto metų nepranašaujama – nebent įsikištų koks forsmažoras: pasaulinis karas, Tobos ugnikalnis ar Chicxulubo asteroidas. Per anksti siūti įkapes.“ [Kultūros barai 5, 2013, 36–41]
Loreta Vaicekauskienė
Apie lietuvių kalbos raidą
„Kai paklausi atvirai, kas tau patinka, tada deklaruojamos vertybės, kurios yra teisingos - „Taip reikia sakyti“. O kai išgauni paslėptąsias nuostatas, kai nežino, kad klausiama apie kalbą, tada išryškėja tai, kas žmogui iš tiesų imponuoja, tai, kokios kalbos, kokio įvaizdžio ta kalba jisai siekia.“ [Rolando Maskoliūno interviu LRT laidai Mokslo ekspresas: Kalbos evoliucija, 2013-02-10]
Loreta Vaicekauskienė
Ideali kalba neegzistuoja
„Kad anksčiau egzistavo gryna kalba, nesuteršta kultūra ir tautiniais drabužiais apsirengę žmonės šoko ratelius bei vadino vienas kitą berneliu ir mergele, yra mitas. Žinoma, toks mano atsakymas skamba ne taip romantiškai, kaip kad „Apsaugokim lietuvių kalbą...“ O kaip siūlytumėte apsaugoti? Į muziejų uždaryti? Išduoti leidimus, kam vartoti, kam ne?“ [Interviu Vakarų ekspresui, 2012-11-21]
Loreta Vaicekauskienė, Nerijus Šepetys, Giedrius Subačius
„Įdomioji kultūra“: pokalbis apie kalbos kaitą
„Mūsų kalbos politika labai išsiskiria iš kitų Europos valstybių. Omeny turiu įstatymuose numatytas prievoles, baudas už gimtąją kalbą. Pagal tokį, sakyčiau autoritarinį požiūrį, pasaulio kontekste artimiausi esame kinams“, – sako kalbininkė dr. Loreta Vaicekauskienė, drauge su kolegomis tyrusi kalbos, tapatybės ir ideologijos ryšius bei kaitą. [Ramintos Jonykaitės interviu LRT, Ryto allegro, 2013-06-26]  
Loreta Vaicekauskienė
Jaunimo raštingumas mažėja?
„Nesakau, kad jaunimas turi rašyti savitai ir nesimokyti suaugusiųjų viešosios kalbos normų. Bet sakau, kad vertinant lietuvių kalbą normos suprantamos labai siaurai ir pagal labai specifinius normiškumo kriterijus. Žinau, kad tam pritartų ne viena lietuvių kalbos mokytoja.“ [delfi.lt, 2013-04-17]
Loreta Vaicekauskienė
Tarmė neturi geresnės ar blogesnės vertės, bet gali turėti neigiamą asociaciją
„Turime leisti vaikui laisvai kalbėti savo kalba mokykloje ir vertinti, kaip jis reiškia mintis, nebijoti kalbinių kodų maišymo. Turime mokinio per lietuvių kalbos egzaminą nebausti, jei jo kalboje natūraliai nuskamba tarmės ypatybių.“ [Audrės Domeikaitės interviu 15min., 2013-02-03]
Giedrius Tamaševičius
Lietuva – vienintelė šalis, kur institucionalizuota viešoji kalba
„Mano pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės, apie kuriuos aš kalbu, yra profesionalai. Jie puikiai patys išmano, kada ir ką reikia pasirinkti, jie kompetentingi. Ir nereikalingas joks autoritetas iš šalies, kuris pasakytų: „Ne, šitoj situacijoj turėjo nuskambėti kitas žodis.“ [Interviu lrt.lt, 2012-11-04]