LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Giedrius Tamaševičius
Lietuva – vienintelė šalis, kur institucionalizuota viešoji kalba
„Mano pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės, apie kuriuos aš kalbu, yra profesionalai. Jie puikiai patys išmano, kada ir ką reikia pasirinkti, jie kompetentingi. Ir nereikalingas joks autoritetas iš šalies, kuris pasakytų: „Ne, šitoj situacijoj turėjo nuskambėti kitas žodis.“ [Interviu lrt.lt, 2012-11-04] 
Tomas Vaiseta
Visuomenė ir televizija keičiasi, kalbos reikalavimai – ne
„Todėl kai Šapranauskas šaukia Mikutavičiui „Suka! Tokie pinigai! Man jų reikia! Aš kuo daugiau uždirbu, tuo mažiau gaunu“, reikia daugiau galvoti ne apie jo „neišprusimą“, o apie tai, prie ko ir kodėl jis tokiais žodžiais taikosi. Iš čia kyla turbūt esminė Tamaševičiaus darbo išvada, kad šiandieninės Lietuvos sakytinės žiniasklaidos lyderių kalba yra susijusi su pagrindiniais visuomenėje ir žiniasklaidoje įvykusiais pokyčiais ir juos atspindi.“ [universitetozurnalistas.kf.vu.lt, 2012-09-26]
Giedrius Subačius
Kalbininkas: lietuvių kalba keisis – svarbu, kad pavadinimas išliktų
„Visos kalbos kito. Lietuvių kalba kito lėčiau, kai gyvenome pelkėse, miškuose užmiršti. Kalba kis, bet mums svarbu, kad išliktų su kuo identifikuotis.“ [Interviu delfi.lt, 2012-08-19] 
Giedrius Tamaševičius
Pokalbis apie gyvą kalbą
 „Pamačius reklamą „Švari kalba -  švari galva“ iš karto kyla asociacijos su Bismarcko Vokietijos švarios kalbos judėjimu, žodžiu Reinheit ir visa ideologija, kad kalba yra sunkus ligonis, ją reikia globoti, ją reikia slaugyti, ją reikia gydyti. Jeigu mes prarasime bent dalį tos kalbos ar įsileisime vieną kitą žodį, tai ta liga tik paūmės.“ [Pokalbis „Mažojoje studijoje“, 2011-03-23]
Giedrius Tamaševičius
Prieš 25 metus eteryje niekas nevartojo žodžių „grybauti“ ar „išdurti“, o dabar juos jau rašome be kabučių
„Šiandien turime labai įvairią žiniasklaidą, daugybę kanalų, įvairialypę auditoriją (kai kurie visai nežiūri lietuviškų kanalų). Ir to bus tik daugiau. Mes neišvengiamai įvairėjame. Todėl jeigu jau sovietmečiu televizija, kurioje girdėjome labai daug standarto, nesugebėjo, pačių normintojų teigimu, jo įtvirtinti visuomenėje, kodėl turėtume manyti, kad dabartinė televizija turės galios paskleisti priešingą standartą?“ [Interviu 15min.lt, 2012-10-16]
Robertas Kudirka
Vilniaus knygų festivalyje – kalinių, narkomanų kalba
„Mane kaip lingvistą sudomino kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų bendruomenių žargono specifiškumas ir savitumas, palyginus juos su visais kitais socialiniais dialektais ar bendruoju žargonu. [...] to „pasaulio“ kalba, kalėjimo žargonas, gyvena savo tarsi atsietą gyvenimą.“ [Interviu dienai.lt, 2012-09-16]
Giedrius Tamaševičius
Metaforos, kuriomis gyvi esam: kaip kalbama apie grėsmes kalbai
„Tikslas atitikti kalbos dvasią paskelbiamas didžiuoju siekiniu. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį kalbininkas gali suteikti kokiam nors tekstui ar viešajai kalbai. Iš esmės tik kalbininkų perprantama kalbos dvasia čia reprezentuoja Adomėno minėtą idealųjį archetipą „kaip pasakytų“ („tikrąją“, „idealiąją“ lietuvių kalbą). Kasdienė eilinių vartotojų kalba „kaip sako“, būdama „nesudvasinta“ materija, yra verta vien pašaipos.“ [lrytas.lt, 2011-10-09]
Loreta Vaicekauskienė
Mes manipuliuojame visuomene, kai nuolat kalbame apie grėsmes lietuvių kalbai
„Mums stovi už nugaros ir sako - tu kuri kalbą, bet jos nemoki, todėl geriau paklausyk, kaip aš tau pasakysiu. Čia tas pats, kaip užsakyti dailininkui portretą ir sakyti: „Tu – meistras, nutapyk“. Bet paskui atsistoti už nugaros ir aiškinti, kad mėlynos spalvos reiktų tepti mažiau, nes ji negraži.“ [Interviu lrytui.lt, 2011-01-26]