LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Giedrius Subačius
Lietuvių kalbos mirtis
„Nė pagal vieną iš trijų kalbos nykimo tipų lietuvių kalba nemiršta: nei akivaizdžiai transformuojasi (tam reikėtų dešimtmečių ir šimtmečių), nei lieka be kalbėtojų, nei įgyja struktūrinių anglų kalbos bruožų. Ji yra tarp gyvybingiausių kalbų tiek Europoje, tiek pasaulyje; išnykti jai ir po šimto metų nepranašaujama – nebent įsikištų koks forsmažoras: pasaulinis karas, Tobos ugnikalnis ar Chicxulubo asteroidas. Per anksti siūti įkapes.“ [Kultūros barai 5, 2013, 36–41]
Loreta Vaicekauskienė
Apie lietuvių kalbos raidą
„Kai paklausi atvirai, kas tau patinka, tada deklaruojamos vertybės, kurios yra teisingos - „Taip reikia sakyti“. O kai išgauni paslėptąsias nuostatas, kai nežino, kad klausiama apie kalbą, tada išryškėja tai, kas žmogui iš tiesų imponuoja, tai, kokios kalbos, kokio įvaizdžio ta kalba jisai siekia.“ [Rolando Maskoliūno interviu LRT laidai Mokslo ekspresas: Kalbos evoliucija, 2013-02-10]
Loreta Vaicekauskienė
Ideali kalba neegzistuoja
„Kad anksčiau egzistavo gryna kalba, nesuteršta kultūra ir tautiniais drabužiais apsirengę žmonės šoko ratelius bei vadino vienas kitą berneliu ir mergele, yra mitas. Žinoma, toks mano atsakymas skamba ne taip romantiškai, kaip kad „Apsaugokim lietuvių kalbą...“ O kaip siūlytumėte apsaugoti? Į muziejų uždaryti? Išduoti leidimus, kam vartoti, kam ne?“ [Interviu Vakarų ekspresui, 2012-11-21]
Giedrius Tamaševičius
Prieš 25 metus eteryje niekas nevartojo žodžių „grybauti“ ar „išdurti“, o dabar juos jau rašome be kabučių
„Šiandien turime labai įvairią žiniasklaidą, daugybę kanalų, įvairialypę auditoriją (kai kurie visai nežiūri lietuviškų kanalų). Ir to bus tik daugiau. Mes neišvengiamai įvairėjame. Todėl jeigu jau sovietmečiu televizija, kurioje girdėjome labai daug standarto, nesugebėjo, pačių normintojų teigimu, jo įtvirtinti visuomenėje, kodėl turėtume manyti, kad dabartinė televizija turės galios paskleisti priešingą standartą?“ [Interviu 15min.lt, 2012-10-16]
Loreta Vaicekauskienė
Jaunimo raštingumas mažėja?
„Nesakau, kad jaunimas turi rašyti savitai ir nesimokyti suaugusiųjų viešosios kalbos normų. Bet sakau, kad vertinant lietuvių kalbą normos suprantamos labai siaurai ir pagal labai specifinius normiškumo kriterijus. Žinau, kad tam pritartų ne viena lietuvių kalbos mokytoja.“ [delfi.lt, 2013-04-17]
Loreta Vaicekauskienė
Tarmė neturi geresnės ar blogesnės vertės, bet gali turėti neigiamą asociaciją
„Turime leisti vaikui laisvai kalbėti savo kalba mokykloje ir vertinti, kaip jis reiškia mintis, nebijoti kalbinių kodų maišymo. Turime mokinio per lietuvių kalbos egzaminą nebausti, jei jo kalboje natūraliai nuskamba tarmės ypatybių.“ [Audrės Domeikaitės interviu 15min., 2013-02-03]
Giedrius Tamaševičius
Lietuva – vienintelė šalis, kur institucionalizuota viešoji kalba
„Mano pagrindinė mintis yra ta, kad žmonės, apie kuriuos aš kalbu, yra profesionalai. Jie puikiai patys išmano, kada ir ką reikia pasirinkti, jie kompetentingi. Ir nereikalingas joks autoritetas iš šalies, kuris pasakytų: „Ne, šitoj situacijoj turėjo nuskambėti kitas žodis.“ [Interviu lrt.lt, 2012-11-04] 
Tomas Vaiseta
Visuomenė ir televizija keičiasi, kalbos reikalavimai – ne
„Todėl kai Šapranauskas šaukia Mikutavičiui „Suka! Tokie pinigai! Man jų reikia! Aš kuo daugiau uždirbu, tuo mažiau gaunu“, reikia daugiau galvoti ne apie jo „neišprusimą“, o apie tai, prie ko ir kodėl jis tokiais žodžiais taikosi. Iš čia kyla turbūt esminė Tamaševičiaus darbo išvada, kad šiandieninės Lietuvos sakytinės žiniasklaidos lyderių kalba yra susijusi su pagrindiniais visuomenėje ir žiniasklaidoje įvykusiais pokyčiais ir juos atspindi.“ [universitetozurnalistas.kf.vu.lt, 2012-09-26]