LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Giedrius Subačius
Kamanos sakytinei kalbai
„Raštas iš pradžių laikėsi įsikibęs į garsus, kuriuos imitavo, bet vėliau tiek sustiprėjo, kad susidarė iš dalies savarankiška, nepriklausoma rašomųjų ženklų sistema, tvarka, rašyba, netoleruojanti alternatyvų, – nusistojo vienoda ortografija, o jos neatitinkantį užrašymą imta laikyti klaida. Sakykime, XIX a. pirmoje pusėje Simonas Daukantoas žodį liepė rašydavo leipe, leipę, lęipe, lijpe, lyipę, lieype, dar kitais variantais, ir nė vienas iš jų nebuvo klaida. Kai nusistojo bendrinės kalbos rašyba, buvo sukurtos ir priimtos jos taisyklės, rašyti galima jau tik vieną iš variantų liepė, visi kiti tapo klaidingi, netaisyklingi, neatitinkantys rašybos normų.“  [Kultūros barai 10, 2017, 25–28] ►
Mažvydas Karalius, Evelina Blaževič, Viktorija Buzaitė
Ar lietuviai draugiški savo kalbai ir vienas kitam?
„Iš esmės Lietuvoje vyraujančią kalbos reguliavimo ideologiją galima laikyti politinio nacionalizmo apraiška, leidžiančią kalbos elitui užsitikrinti autoritetą. Kuomet kalbos normos veikia taip stipriai kaip įstatymai, jos priimamos kaip tiesa. Ši tiesa – tai kartkartėmis pakurstoma moralinė panika dėl lietuvių kalbos nykimo ar masinės jaunimo beraštystės. Sovietmečiu pasklidęs dar vienas misticizmas, jog „mes su savo kalba esame unikalūs“ prarado savo politinę žinutę, bet šiandien jis ir toliau naudojamas.“ [15min.lt, 2017-08-06] ►
Gabija Gedrimaitė, Miglė Apyvalaitė
Skandinavų kalbų politika: kalba ne institucijų, o kalbėtojų
„Žmonės skatinami pasidalinti savo radiniu, jei dėmesį atkreiptų dar negirdėtas žodis, posakis ar neįprasta vartosena. Kalbos pokyčiai Skandinavijoje nelaikomi grėsme kalbai ir yra suvokiami kaip natūralus reiškinys. Nauji žodžiai fiksuojami nuolat atnaujinamuose didžiuosiuose bei rašybos žodynuose, veikia puikios jų elektroninės versijos. Čia neribojama kalbos formų įvairovė, nenaudojamos žymos „neteiktina“, „nevartotina“ ar pan., bet žodyno skaitytojams nurodomi žodžių stilistiniai ar socialiniai atspalviai.“ [15min.lt, 2017-06-13] ►
Loreta Vaicekauskienė
Apie knygą "Lietuvių kalbos ideologija"
„Pačioje Nepriklausomos Lietuvos pradžioje ir kiek vėliau labai simptomiškos buvo kalbininkų parodijos. Sukurta daug visokių neva kalbos kertelių su gyvais pokštais. Tai rodo, kaip vis dėlto žmonėms buvo įgrisusios kalbininkų priekabės, primityvūs draudimai realių kalbos faktų, atsiradusių iš tarmių ar kalbų kontaktų. Paprastai su norminimu dirbę kalbininkai neužsiiminėjo mokslu. Kitu atveju jie būtų naudoję kitus instrumentus, kitaip interpretavę.“ [Rositos Garškaitės interviu su Loreta Vaicekauskiene bernardinai.lt, 2017-03-30] ►
Loreta Vaicekauskienė
Apie ką negalima kalbėti
Pokalbis apie lietuvių kalbą, jai gresiančius tariamus ir tikrus pavojus, kalbos kaitą ir jos mokymą švietimo sistemoje su kalbininke, sociolingviste Loreta Vaicekauskiene. [Interviu su Pauliumi Gritėnu, 15min.lt, 2017-10-30] ►
Vuk Vukotič
Kodėl bijote savo kalbos? Užsieniečio tyrimas apie lietuvių kalbos ideologiją
„Mano tyrimas parodė, kad baimė dėl savo gimtosios kalbos vartojimo Lietuvoje yra institucionalizuota. Gyventojų mokesčiai skiriami keistai paslaugai – gąsdinti kalbos vartotojus baudomis dėl kalbos klaidų. Pirmas logiškas klausimas būtų, ar ateityje norime tokios visuomenės? O antra – pačios kalbos institucijos: ar tikrai jos dirba tinkamą darbą? [...] Galimybių padėti visuomenei daug. Svarbiausia ateityje omenyje turėti tai, kad kalbos politika turi būti mūsų visų labui, skatinti demokratiškumą bei laisvą lietuvių ir kitų kalbų vartojimą, o ne kelti baimę ar nepasitikėjimą savo gimtąja kalba.“ [15min.lt, 2017-07-10] ►
Jogilė Teresa Ramonaitė
Nemokėti gimtosios kalbos neįmanoma
„Tai palaukite, visos lingvistinės teorijos, kad kalbos įsisavinimo matas yra gimtakalbio kompetencija, kuriai kitakalbis geriausiu atveju gali tik „beveik“ prilygti, visos gramatikos, kurios parašytos remiantis tuo, kaip realiai kalba funkcionuoja gimtakalbių sistemoje, visi kalbos testai, kurių pagrindas – gimtosios kalbos vartotojai ir pagal kuriuos nustatoma, kas toje kalboje gramatiška arba ne, Lietuvai negalioja? Nes, pasirodo, lietuviai gimtakalbiai nemoka (ar bent teigia, kad nemoka) savo pačių lietuvių gimtosios kalbos? Tai kokią kalbą jie tada moka?“ [15min.lt, 2017-03-23] ►
Aurelija Čekuolytė
Apie paauglių kalbą
„Ką visuomenei yra svarbiausia išgirsti - kad paaugliai yra labai skirtingi, nereikia į juos žiūrėti neigiamai ir jų vertinti neigiamai. Reikėtų išmokti didžiuotis jais ir išnaudoti tas galimybes, tuos pajėgumus, kuriuos jie turi, užuot primetus savo nuostatas. O pasakyti jie turi visuomet labai daug.“ [Aurelija Čekuolytė LRT laidoje „Džinsai“, 2017-03-13] ►