LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Robertas Kudirka
Vilniaus knygų festivalyje – kalinių, narkomanų kalba
„Mane kaip lingvistą sudomino kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų bendruomenių žargono specifiškumas ir savitumas, palyginus juos su visais kitais socialiniais dialektais ar bendruoju žargonu. [...] to „pasaulio“ kalba, kalėjimo žargonas, gyvena savo tarsi atsietą gyvenimą.“ [Interviu dienai.lt, 2012-09-16]
Giedrius Tamaševičius
Metaforos, kuriomis gyvi esam: kaip kalbama apie grėsmes kalbai
„Tikslas atitikti kalbos dvasią paskelbiamas didžiuoju siekiniu. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį kalbininkas gali suteikti kokiam nors tekstui ar viešajai kalbai. Iš esmės tik kalbininkų perprantama kalbos dvasia čia reprezentuoja Adomėno minėtą idealųjį archetipą „kaip pasakytų“ („tikrąją“, „idealiąją“ lietuvių kalbą). Kasdienė eilinių vartotojų kalba „kaip sako“, būdama „nesudvasinta“ materija, yra verta vien pašaipos.“ [lrytas.lt, 2011-10-09]
Loreta Vaicekauskienė
Mes manipuliuojame visuomene, kai nuolat kalbame apie grėsmes lietuvių kalbai
„Mums stovi už nugaros ir sako - tu kuri kalbą, bet jos nemoki, todėl geriau paklausyk, kaip aš tau pasakysiu. Čia tas pats, kaip užsakyti dailininkui portretą ir sakyti: „Tu – meistras, nutapyk“. Bet paskui atsistoti už nugaros ir aiškinti, kad mėlynos spalvos reiktų tepti mažiau, nes ji negraži.“ [Interviu lrytui.lt, 2011-01-26]
Loreta Vaicekauskienė
Lietuvių kalbos mitai sklaidosi?
„Kalba yra pats natūraliausias iš žmogaus sukurtų kūrinių ir kartu neatsiejamas nuo žmogaus, nuo kalbėtojų bendruomenės. Ji egzistuoja ne pati savaime, o tik toje bendruomenėje ir tik jos vartojama. Šiandieninė Lietuvos visuomenė yra kitokia nei buvo prieš šimtą metų. Kitokia yra ir mūsų kalba, ir mūsų požiūris į kalbą, kalbos idealai ir kalbinės tapatybės. Kalbos kitimo sustabdyti neįmanoma. Ir nereikia.“ [balsas.lt, 2011-01-24]
Giedrius Subačius
Kalbininkas: lietuvių kalba keisis – svarbu, kad pavadinimas išliktų
„Visos kalbos kito. Lietuvių kalba kito lėčiau, kai gyvenome pelkėse, miškuose užmiršti. Kalba kis, bet mums svarbu, kad išliktų su kuo identifikuotis.“ [Interviu delfi.lt, 2012-08-19] 
Giedrius Tamaševičius
Pokalbis apie gyvą kalbą
 „Pamačius reklamą „Švari kalba -  švari galva“ iš karto kyla asociacijos su Bismarcko Vokietijos švarios kalbos judėjimu, žodžiu Reinheit ir visa ideologija, kad kalba yra sunkus ligonis, ją reikia globoti, ją reikia slaugyti, ją reikia gydyti. Jeigu mes prarasime bent dalį tos kalbos ar įsileisime vieną kitą žodį, tai ta liga tik paūmės.“ [Pokalbis „Mažojoje studijoje“, 2011-03-23]
Inga Vyšniauskienė
Vilniaus paauglių kalba: bausti negalima pasigailėti?
„Jaunuoliai, nešiodamiesi diktofoną, įrašė įdomių kasdieninių pokalbių „rūkyklose“, prekybos centruose, vakarėliuose, treniruotėse ir visur kitur, kur suaugusiojo akys ir ausys paprastai neužklysta. Todėl mokslininkui surinkti duomenys itin vertingi ir įdomūs. Taigi kokia ta Vilniaus paauglių kalba?“ [lrytas.lt, 2011-01-31]
Loreta Vaicekauskienė
Apie kalbos normas ir sampratas
„Apie ką kalba sociolingvistai yra tai, kad yra normos preskriptyvinės, tos, kurias nustato normatyvistai, tokių mes labai daug Lietuvoje turime, ir yra normos deskriptyvinės. Ir praktiškai visur, kiek man žinoma, seniai pereita prie deskriptyvinių normų. Tai yra normos, grindžiamos vartosena. Taip, kaip vartoja dauguma žmonių, ypač atsižvelgiant į išsilavinusius žmones, raštingus žmones, taip ir nustatoma. Ir parašoma žodyne.“ [Interviu Gino Dabašinsko laidoje „Prie pietų stalo“, Žinių radijas, 2011-01-31].