„Sudėtinga iš žmonių išgauti natūralią kalbą. Jeigu padedi diktofoną, jie tau ir gamina tai, kas jiems atrodo gražu ir kultūringa. Tai dar vienas įrodymas, kaip jautriai žmonės reaguoja į kontekstą, pašnekovą, temą. Bet mums pavyko.“ [Arūno Dumalako interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ priedui Sostinė] ►

„Nėra reikšmės be vartosenos, nėra formos be vartosenos. Nors kai kas sako, kad jį baisiai piktina vienoks ar kitoks vartojimo faktas, to negalima vadinti kalbos iškraipymu – tai mūsų kalbos faktai, mūsų kalbos vartosena. Būtent todėl baugiai skamba, kai imamasi automatiškai taisyti stilių. Stilius yra individo dalis, o jei mes visus sakinius norminsime ir kišime į vieną formą, mūsų viešoji vartosena bus nuobodi.“ [Alvydos Bajarūnaitės ir Ramūno Grumbino interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ [išrašas delfi.lt], 2014-06-07]   ►

„Mes pamėginome ištirti porą fonetinių Vilniaus kalbos, Vilniaus jaunimo kalbai būdingų bruožų ir pasiaiškinti, kaip vertinama tartis, kurioje yra šveplo „s“ garso, ir kaip vertinama tartis, kai bendrinės kalbos balsis „o“ yra platėlesnis. Panašu, kad šiedu fonetiniai Vilniaus kalbos bruožai nevienodi. Spėjome, kad jie bus susiję su skirtingais profesiniais siekiais, skirtingais socialiniais tipais ir patikrinome juos eksperimentu.“ [Agnės Skamarakaitės interviu LRT laidoje „60 minučių“, 2013-11-03]   ►

„Mitas – kad vaikai blogiau mokosi, jei iš pradžių būna pradėję mokytis vienos kalbos, o truputėlį vėliau išgirsta antrą kalbą, pvz., kai rusakalbės šeimos vaikas eina į lietuvišką darželį. Mitas, kad jie niekada neišmoks, kad ta kita kalba neigiamai veikia ir trukdo gimtajai kalbai. Iš tikrųjų visi pavyzdžiai rodo atvirkščiai.“ [Violetos Melnikienės interviu LRT Klasikos laidoje „Kasdienybės kultūra“, išrašas 15min.lt, 2013-11-03]   ►