LT EN
Dalintis Facebook'e

Paieška

Ramunė Čičirkaitė/Iš kur Vilniuje atsirado balsių „ylginimas“?

Nėra korektiška šį reiškinį vadinti „ilginimu“. Šiuolaikinis kalbos mokslas tokių vertinamųjų terminų labai kratosi. Mūsų atveju taip vadinant sudaromas klaidingas įspūdis, kad vilniečių kalba nukrypsta nuo standarto, yra netaisyklinga, nors iš tiesų vilniečiai kalba palyginti artimu rašto kalbai variantu.  

Aurelija Čekuolytė, Ramunė Čičirkaitė ir Loreta Vaicekauskienė/Vilniaus kalba: tartis ir kirčiavimas

Kalba yra tokia, kokios reikia jos kalbėtojams. [Šešių minučių Giedrės Baltrušytės reportažas apie projektą „Kalba Vilnius“, „Laba diena, Lietuva“  

Ramunė Čičirkaitė ir Aurytė Čekuolytė/Apie vilniečių ilginimą ir ne tik

„Jeigu vilnietis ilgino kamiene ir galūnėje, t. y. sakė ne tik „vylnius“, „pyrmas“, „būvo“, „vysas“, bet ir „kartū“, „dū“, ir tas žmogus buvo lietuvis, moksleivis tokį vilnietį asocijavo su aukšta profesine kompetencija, jam toks kalbėtojas atrodė tinkamas būti Vilniaus meru,  

Loreta Vaicekauskienė/ Apie Vilniaus kalbos tyrimo metodus ir rezultatus

„Sudėtinga iš žmonių išgauti natūralią kalbą. Jeigu padedi diktofoną, jie tau ir gamina tai, kas jiems atrodo gražu ir kultūringa. Tai dar vienas įrodymas, kaip jautriai žmonės reaguoja į kontekstą, pašnekovą, temą. Bet mums pavyko.“ [Arūno Dumalako interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ priedui  

Sankt Peterburgo Europos universiteto tarptautinė konferencija „Antropologija. Folkloristika. Sociolingvistika“, 2012-03-22/24

В рамках работы конференции обсуждаются следующие темы и вопросы: • Культурная антропология: ритуал и повседневность; культурные идентичности; семиотика вещей; этнические процессы;  

Language and Super-diversity: Explorations and interrogations, University of Jyväskylä, Finland, 2013-06-05/07

During the past few decades, the face of social, cultural and linguistic diversity in societies all over the world has changed radically, producing complexity of a different kind than what has traditionally been captured in the notion of multiculturalism. This ‘new’ diversity, or super-diversity (Vertovec 2007), encompasses a wide range of societal and cultural  

Lietuvių kalbos instituto jaunųjų tyrėjų stovykla Užuovėjos: apie kalbą ir kitas baimes, Nidos savivaldybė, 2012-09-13/16

Stovyklos programą sudarė kalbos, literatūros, istorijos, filosofijos ir kitų sričių doktorantų pranešimai, mokslininkų, kultūros veikėjų ir kitų kviestinių svečių paskaitos, viešos diskusijos. Pranešimai: Aurytė Čekuolytė, Rusų ir anglų kalbos socialinė reikšmė Vilniaus jaunimo kalboje Ramunė Čičirkaitė, Ar  

Feast, Play and Puzzles in Scandinavian Studies, Vilnius University, 2012-05-10/12

The 20th Anniversary Conference of the Centre of Scandinavian Studies Pranešimai: Loreta Vaicekauskienė, Standard against Dialect: League tables from Denmark and Lithuania Giedrius Tamaševičius, At synde mod sprogets sjæl og nationens ånd: nogle bemærkninger om sprognationalisme i Danmark og Litauen [To sin against the soul of  

Meeting with Danish experts, LANCHART, University of Copenhagen, 2012-12-04

Seminaras buvo skirtas naujausiems Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyriaus projektams ir tyrimų metodams ekspertuoti. Ekspertai Pranešimai: Ramunė Čičirkaitė, Presentation of phonetic and prosodic variation in the corpus of Lithuanian broadcast media (1960-2011). Discussion of methods Ramunė Čičirkaitė, Research of Vilnius  

Kalbos nuostatų eksperimentai

Kalbos nuostatų eksperimentai Žiniasklaidos demokratėjimas ir technologijų plėtra per paskutinius porą dešimtmečių smarkiai pakeitė viešosios kalbos vartoseną. Tai, kas iki šiol laikyta išimtinai standartizuotos, redaguojamos, parengtos rašomosios ir šnekamosios bendrinės kalbos erdve, šiandien tampa vieta