Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Ramunė Čičirkaitė
Iš kur Vilniuje atsirado balsių „ylginimas“?
Nėra korektiška šį reiškinį vadinti „ilginimu“. Šiuolaikinis kalbos mokslas tokių vertinamųjų terminų labai kratosi. Mūsų atveju taip vadinant sudaromas klaidingas įspūdis, kad vilniečių kalba nukrypsta nuo standarto, yra netaisyklinga, nors iš tiesų vilniečiai kalba palyginti artimu rašto kalbai variantu. Apskritai nereikėtų matuoti sakytinės kalbos pagal raštą. Žmonės nei trumpina, nei ilgina – jie vartoja įvairaus ilgumo balsius taip, kaip būdinga tai vietovei, kurioje gyvena, tai aplinkai, kurioje būna. Tarties varijavimas yra natūralus kiekvienos gyvos kalbos požymis. [15min.lt, 2018-11-03]
įžymybėsžurnalistai nuostatos bendrinė kalba sociolingvistinis interviu radijas leksikakalbos kaita neformalusis stilius sovietai mokykla tekstynas norminimas tarmės anglų kalbadaugiakalbystėVilniaus kalba tartis rusų kalba taisymai keiksmažodžiaikalbos ideologija kolokvializacijajaunimo kalba žiniasklaidamoksleiviai TV kirčiavimastapatybėkalbininkaisociolingvistinė kompetencija kalbos politika vilniečiai etnografija ideologijosraštingumasstereotipai eksperimentai viešoji erdvė