Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Ramunė Čičirkaitė
Iš kur Vilniuje atsirado balsių „ylginimas“?
Nėra korektiška šį reiškinį vadinti „ilginimu“. Šiuolaikinis kalbos mokslas tokių vertinamųjų terminų labai kratosi. Mūsų atveju taip vadinant sudaromas klaidingas įspūdis, kad vilniečių kalba nukrypsta nuo standarto, yra netaisyklinga, nors iš tiesų vilniečiai kalba palyginti artimu rašto kalbai variantu. Apskritai nereikėtų matuoti sakytinės kalbos pagal raštą. Žmonės nei trumpina, nei ilgina – jie vartoja įvairaus ilgumo balsius taip, kaip būdinga tai vietovei, kurioje gyvena, tai aplinkai, kurioje būna. Tarties varijavimas yra natūralus kiekvienos gyvos kalbos požymis. [15min.lt, 2018-11-03]
bendrinė kalba tekstynas etnografijastereotipai radijastaisymaikalbos politika eksperimentaiVilniaus kalba viešoji erdvė leksikadaugiakalbystė keiksmažodžiaižurnalistai įžymybės žiniasklaida nuostatos kolokvializacija raštingumas kalbos kaita jaunimo kalba neformalusis stilius tarmės sociolingvistinis interviu anglų kalba kirčiavimas sociolingvistinė kompetencija TV rusų kalba ideologijos norminimastapatybė vilniečiai kalbos ideologija moksleiviai sovietai kalbininkai tartis mokykla



Svetainių kūrimas