Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Ramunė Čičirkaitė
Iš kur Vilniuje atsirado balsių „ylginimas“?
Nėra korektiška šį reiškinį vadinti „ilginimu“. Šiuolaikinis kalbos mokslas tokių vertinamųjų terminų labai kratosi. Mūsų atveju taip vadinant sudaromas klaidingas įspūdis, kad vilniečių kalba nukrypsta nuo standarto, yra netaisyklinga, nors iš tiesų vilniečiai kalba palyginti artimu rašto kalbai variantu. Apskritai nereikėtų matuoti sakytinės kalbos pagal raštą. Žmonės nei trumpina, nei ilgina – jie vartoja įvairaus ilgumo balsius taip, kaip būdinga tai vietovei, kurioje gyvena, tai aplinkai, kurioje būna. Tarties varijavimas yra natūralus kiekvienos gyvos kalbos požymis. [15min.lt, 2018-11-03]
jaunimo kalba neformalusis stiliusetnografija sociolingvistinė kompetencija kalbos kaitatapatybė sociolingvistinis interviu norminimas įžymybės leksika kolokvializacija ideologijoskalbos politika kirčiavimasraštingumas viešoji erdvė tartis tarmės moksleiviai kalbos ideologijadaugiakalbystė mokykla bendrinė kalba stereotipai kalbininkai vilniečiai sovietai eksperimentaižiniasklaida anglų kalba tekstynas rusų kalba radijas TV Vilniaus kalba keiksmažodžiainuostatos taisymaižurnalistai