LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Giedrius Subačius
Kalbininkas: lietuvių kalbai krizė negresia
„Lietuvos ekonomiką paveikusi pasaulinė krizė lietuvių kalbai negresia, teigia Ilinojaus universitete dėstantis kalbininkas Giedrius Subačius, nors pripažįsta, kad kalbos taip pat išgyvena krizes. Pasak kalbininko, lietuvių kalbos dialektai, žargonai, akcentai ne tik kad nekenkia kalbai, bet ir išlaiko ją stiprią“ [Interviu LRT, 2009-08-04] ►
Robertas Kudirka
Vilniaus knygų festivalyje – kalinių, narkomanų kalba
„Mane kaip lingvistą sudomino kalėjimo, kriminalinio ir narkomanų bendruomenių žargono specifiškumas ir savitumas, palyginus juos su visais kitais socialiniais dialektais ar bendruoju žargonu. [...] to „pasaulio“ kalba, kalėjimo žargonas, gyvena savo tarsi atsietą gyvenimą.“ [Interviu dienai.lt, 2012-09-16] ►
Giedrius Subačius
Standartinė kalba – valdžios nuosavybė
„Ne vienas žmogus norėtų, kad jo kalba taptų standartu visiems. Taip paprastai neatsitinka, nes tas nevienas nepajėgia savo kalbinių įpročių primesti kitiems. [...] Negaliu atsikratyti įspūdžio, kad tas, kuris nori pataisyti kaimyno kalbą, siekia primesti savo valdžią. Jei ne kokią kitą, tai bent psichologinę, leidžiančią demonstruoti pranašumą, tam tikru atžvilgiu valdyti kitą.“ [Kultūros barai 12, 2003, 63–64] ►
Loreta Vaicekauskienė
Apie kalbos praktikos straipsnių stilių
„Kalbininkų ir kalbos vartotojų priešiškumą ypač skatina straipsnių tonas. Atrodo, kad kalbos praktikai yra ėmęsi aukščiausiojo teisėjo, mokytojo ar griežto, bet atlaidaus tėvo vaidmens, kad jie geriausiai žino, kas garbinga, o kas negarbė ir gėda. [...] lyg prasikaltę vaikai barami ir gėdinami kalbos vartotojai, kitaip tariant, visokie žargoninkai, klaidininkai, defektininkai, diogenai be statinių, nemokėliai, o dažniausiai – darkytojai.“ [Kalbos kultūra 69, 1997, 96–10] ►
Tomas Vaiseta
Visuomenė ir televizija keičiasi, kalbos reikalavimai – ne
„Todėl kai Šapranauskas šaukia Mikutavičiui „Suka! Tokie pinigai! Man jų reikia! Aš kuo daugiau uždirbu, tuo mažiau gaunu“, reikia daugiau galvoti ne apie jo „neišprusimą“, o apie tai, prie ko ir kodėl jis tokiais žodžiais taikosi. Iš čia kyla turbūt esminė Tamaševičiaus darbo išvada, kad šiandieninės Lietuvos sakytinės žiniasklaidos lyderių kalba yra susijusi su pagrindiniais visuomenėje ir žiniasklaidoje įvykusiais pokyčiais ir juos atspindi.“ [universitetozurnalistas.kf.vu.lt, 2012-09-26] ►
Giedrius Subačius
Rusų kalbos įtaka lietuvių kalbai didesnė nei anglų
„Jei vaikas išmoksta daug kalbų, važinėja po pasaulį, gali rinktis ne ar kalbėti taisyklingai ar netaisyklingai lietuviškai, bet ar iš viso kalbėti lietuviškai. Turime kalbėti apie tuos dalykus. Jei kalba tvirta, užėmusi daug socialinių funkcijų tarptautiniame ir vidiniame gyvenime, ji patraukli ateinančioms kartoms ir tai yra išlikimo garantas.“ [Interviu delfi.lt, 2008-06-30] ►
Giedrius Subačius
Kalbininkas: lietuvių kalba keisis – svarbu, kad pavadinimas išliktų
„Visos kalbos kito. Lietuvių kalba kito lėčiau, kai gyvenome pelkėse, miškuose užmiršti. Kalba kis, bet mums svarbu, kad išliktų su kuo identifikuotis.“ [Interviu delfi.lt, 2012-08-19]  ►
Giedrius Tamaševičius
Metaforos, kuriomis gyvi esam: kaip kalbama apie grėsmes kalbai
„Tikslas atitikti kalbos dvasią paskelbiamas didžiuoju siekiniu. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį kalbininkas gali suteikti kokiam nors tekstui ar viešajai kalbai. Iš esmės tik kalbininkų perprantama kalbos dvasia čia reprezentuoja Adomėno minėtą idealųjį archetipą „kaip pasakytų“ („tikrąją“, „idealiąją“ lietuvių kalbą). Kasdienė eilinių vartotojų kalba „kaip sako“, būdama „nesudvasinta“ materija, yra verta vien pašaipos.“ [lrytas.lt, 2011-10-09] ►