LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Giedrius Tamaševičius
Žurnalistams linkiu drąsos ginti savo kalbos jausmą
Dabartinė kalbos priežiūros sistema kausto sakytinės žiniasklaidos žurnalistų kūrybiškumą, neleidžia jiems atskleisti lietuvių kalbos grožio, žaismingumo ir netgi prisideda prie žmonių baimės duoti interviu ir kalbėti natūraliai. [Interviu Universiteto žurnalistui, 2014-12-23]
Aurelija Čekuolytė, Ramunė Čičirkaitė ir Loreta Vaicekauskienė
Vilniaus kalba: tartis ir kirčiavimas
Kalba yra tokia, kokios reikia jos kalbėtojams. [Šešių minučių Giedrės Baltrušytės reportažas apie projektą „Kalba Vilnius“, „Laba diena, Lietuva“ 2014-12-01]
Loreta Vaicekauskienė
Apie Vilniaus kalbos tyrimo metodus ir rezultatus
„Sudėtinga iš žmonių išgauti natūralią kalbą. Jeigu padedi diktofoną, jie tau ir gamina tai, kas jiems atrodo gražu ir kultūringa. Tai dar vienas įrodymas, kaip jautriai žmonės reaguoja į kontekstą, pašnekovą, temą. Bet mums pavyko.“ [Arūno Dumalako interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ priedui Sostinė]
Loreta Vaicekauskienė
Stilius yra individo dalis
„Nėra reikšmės be vartosenos, nėra formos be vartosenos. Nors kai kas sako, kad jį baisiai piktina vienoks ar kitoks vartojimo faktas, to negalima vadinti kalbos iškraipymu – tai mūsų kalbos faktai, mūsų kalbos vartosena. Būtent todėl baugiai skamba, kai imamasi automatiškai taisyti stilių. Stilius yra individo dalis, o jei mes visus sakinius norminsime ir kišime į vieną formą, mūsų viešoji vartosena bus nuobodi.“ [Alvydos Bajarūnaitės ir Ramūno Grumbino interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ [išrašas delfi.lt], 2014-06-07]  
Inga Vyšniauskienė ir Ramunė Čičirkaitė
Dar apie vilniečių kalbą
Dažnai girdime sakant, kad paaugliai į savo kalbą prikaišioja daug angliškų intarpų. Ar tikrai? Ko iš tiesų paauglių kalboje daugiau – angliškų ar rusiškų pasakymų? Kodėl paaugliai vartoja kitų kalbų intarpus? Ar suaugusieji vilniečiai mano TV ir radiją kalbant bendrine kalba, o gal tiesiog vilnietiškai? Ką patys vilniečiai mano apie savo tartį? [Ingos Vyšniauskienės ir Ramunės Čičirkaitės interviu Lietuvos radijo laidoje „Ryto allegro“, 2014-12-10]
Ramunė Čičirkaitė ir Aurytė Čekuolytė
Apie vilniečių ilginimą ir ne tik
„Jeigu vilnietis ilgino kamiene ir galūnėje, t. y. sakė ne tik „vylnius“, „pyrmas“, „būvo“, „vysas“, bet ir „kartū“, „dū“, ir tas žmogus buvo lietuvis, moksleivis tokį vilnietį asocijavo su aukšta profesine kompetencija, jam toks kalbėtojas atrodė tinkamas būti Vilniaus meru, vadovu, įmonės savininku, jam toks kalbėtojas atrodė sėkmingas, išsilavinęs, pasiturintis.“ [Linos Pavalkytės interviu su Ramune Čičirkaite ir Auryte Čekuolyte Žinių radijo laidoje „Mokslininko užrašai“]
Loreta Vaicekauskienė
Kokius socialinius stereotipus išduoda mūsų tartis?
„Sociolingvistiniai parametrai, naudojami nustatyti, nuo ko priklauso kalbos variantų pasirinkimas, yra gerai žinomi: tai pokalbio dalyvių skaičius, jų pažinties laipsnis ir pokalbio tema. Na ir, aišku, visada kalbėtojo tikslai, jo kuriamas įvaizdis. O jei įprastos kalbėjimo normos laužomos, tai dažniau ne todėl, kad kalbėtojas jų neišmano, o sąmoningai, siekiant tam tikrų tikslų.“ [Interviu specialiam Tyrėjų nakties leidiniui, 2014-09-23]
Loreta Vaicekauskienė
Interviu Gailių premijos proga
„Mes neturime kito instrumento išsaugoti kalbą negu kad kalbėdami. Ir visi kiti, kurie sakys kitaip, jie meluos. Dėl tam tikrų priežasčių, jos gali būti įvairios. Bet tai bus netiesa. Mes saugome tiktai kalbėdami“. [Marijaus Gailiaus Žinių radijo laida „Aktualioji kultūra“, 2014-03-05]