LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Loreta Vaicekauskienė
Stilius yra individo dalis
„Nėra reikšmės be vartosenos, nėra formos be vartosenos. Nors kai kas sako, kad jį baisiai piktina vienoks ar kitoks vartojimo faktas, to negalima vadinti kalbos iškraipymu – tai mūsų kalbos faktai, mūsų kalbos vartosena. Būtent todėl baugiai skamba, kai imamasi automatiškai taisyti stilių. Stilius yra individo dalis, o jei mes visus sakinius norminsime ir kišime į vieną formą, mūsų viešoji vartosena bus nuobodi.“ [Alvydos Bajarūnaitės ir Ramūno Grumbino interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ [išrašas delfi.lt], 2014-06-07]  
Loreta Vaicekauskienė
Gražios skamba kitaip nei protingos
„Mes pamėginome ištirti porą fonetinių Vilniaus kalbos, Vilniaus jaunimo kalbai būdingų bruožų ir pasiaiškinti, kaip vertinama tartis, kurioje yra šveplo „s“ garso, ir kaip vertinama tartis, kai bendrinės kalbos balsis „o“ yra platėlesnis. Panašu, kad šiedu fonetiniai Vilniaus kalbos bruožai nevienodi. Spėjome, kad jie bus susiję su skirtingais profesiniais siekiais, skirtingais socialiniais tipais ir patikrinome juos eksperimentu.“ [Agnės Skamarakaitės interviu LRT laidoje „60 minučių“, 2013-11-03]  
Meilutė Ramonienė
Apie dvikalbystės naudą
„Mitas – kad vaikai blogiau mokosi, jei iš pradžių būna pradėję mokytis vienos kalbos, o truputėlį vėliau išgirsta antrą kalbą, pvz., kai rusakalbės šeimos vaikas eina į lietuvišką darželį. Mitas, kad jie niekada neišmoks, kad ta kita kalba neigiamai veikia ir trukdo gimtajai kalbai. Iš tikrųjų visi pavyzdžiai rodo atvirkščiai.“ [Violetos Melnikienės interviu LRT Klasikos laidoje „Kasdienybės kultūra“, išrašas 15min.lt, 2013-11-03]  
Antanas Smetona, Laimantas Jonušys, Loreta Vaicekauskienė
Pokalbis apie lietuvių kalbos politiką
„Jeigu mes kalbame, kad Lietuva yra nuolatiniame geopolitiniame kare, tai, žinoma, karą laimi ta pusė, kurios kalbą geriausiai lietuviai moka. Bet būtent tie, kurie esą kovoja už Lietuvos išlikimą, jie yra prieš anglų kalbą, bet tai yra langas, tam tikras instrumentas, kuriuo mes pasieksime kitą informaciją, tam tikras europines vertybes. Ne vien anglų kalba, suprantama“, - Loreta Vaicekauskienė. [Ištraukos iš Agnės Skamarakaitės interviu LRT Aktualijų studijoje, 2013-10-14] 
Loreta Vaicekauskienė
Interviu Gailių premijos proga
„Mes neturime kito instrumento išsaugoti kalbą negu kad kalbėdami. Ir visi kiti, kurie sakys kitaip, jie meluos. Dėl tam tikrų priežasčių, jos gali būti įvairios. Bet tai bus netiesa. Mes saugome tiktai kalbėdami“. [Marijaus Gailiaus Žinių radijo laida „Aktualioji kultūra“, 2014-03-05]
Loreta Vaicekauskienė
Radijo paskaita "Grėsmės lietuvių kalbai: stereotipai ir mokslinis požiūris"
„Yra labai sudėtinga kalbėti žmonėms apie lietuvių kalbą. Nes apie kalbą išmano visi. Čia ne fizika, ne ekonomika, ne biologija, kurių ekspertais mes tikime ir pasitikime. Vis dėlto šiandien surizikuosiu. Paskaita bus apie tris neigiamus ir daugelį liūdinančius dalykus – neraštingumą, jaunimo kalbos darkymą ir anglų kalbos plitimą. Ir aš vertinsiu veikiausiai truputį kitaip nei jūs.“ [Reginos Germanavičiūtės LRT laida „Radijo paskaita“, 2013-11-05]
Loreta Vaicekauskienė
Apie mokslą ir kitas vertybes
„Viskas iš tiesų priklauso nuo konteksto. Jeigu žiūrėsi į Lietuvos situaciją, tai mūsų idėjos, kurios pajudina inertiškas, ikimokslines nuostatas, Lietuvoje atrodo kaip kalbotyros mokslo periferija, kaip karas prieš kažką. Bet jeigu tik išeisi į, sakysim, europinį ar Amerikos kontekstą, tai pamatysi, kad tai yra didumos idėjos, šiuolaikiško mokslo idėjos. Ir tada tie, kurie mano, kad šitai yra maištas ir jaunystės, nebrandos požymis, jie tampa mažuma.“ [Giedrės Čiužaitės interviu laidoje „Mes, moterys“, 2013-11-01]
Giedrius Subačius
Kalbos klaidų didybė
„Taisome, nes taisėme. O juk dešimtmečiais genami ir neišgenami žodžiai kaip tik rodo prognozių netikslumą ir taisymų beviltiškumą. Kokia prasmė kalbininkams karta iš kartos perdavinėti tų koregavimų estafetę?“ [Kultūros barai 10, 2013, 4–10]