Tarptautinė gimtosios kalbos diena yra puiki proga organizuoti įdomius renginius jaunimui, kurie mokosi kalbų, taip pat priminti, kad Lietuvoje nėra tik viena kalba kalbantys žmonės, kai kurie turi keletą gimtųjų kalbų. Šalia lietuvių yra ir lenkų, rusų, karaimų ir kt. Mes labai susitelkę į lietuvių dominavimą ir tai reiškiame, sakyčiau, gana piktai. Lietuvių kalba ir taip svarbiausia, šito nereikia pabrėžti, tačiau nereikia žeminti ir kitų kalbų bei jos vartotojų. Svarbu priminti, kad yra daugiau kalbų negu viena. Nėra prasmės iškelti vieną tautą, kai kalba yra stipri, vartojama visose srityse. [Ji, Aurelijos Aleknaitės interviu su Loreta Vaicekauskiene, 2019 m. kovas]  ►

Labai svarbu suvokti raštingumą kaip kritiško, kūrybingo proto augimą, abstraktesnį mąstymą, sugebėjimą savarankiškai pasirinkti ir sukonkretinti savo interesą, tyrimo klausimą ir metodą, suvokti kontekstą, kalbėti rišliai, tiksliai, argumentuotai, naudojant teorines sąvokas ir orientuojantis į skirtingus adresatus. Galų gale, susivokimą, kaip techniškai ir estetiškai apipavidalinti (kompiuteriu parašytą!) tekstą, kaip cituoti dalykinę literatūrą ir sudaryti jos sąrašą. [15min.lt, 2019-01-20] ►

Nėra korektiška šį reiškinį vadinti „ilginimu“. Šiuolaikinis kalbos mokslas tokių vertinamųjų terminų labai kratosi. Mūsų atveju taip vadinant sudaromas klaidingas įspūdis, kad vilniečių kalba nukrypsta nuo standarto, yra netaisyklinga, nors iš tiesų vilniečiai kalba palyginti artimu rašto kalbai variantu. Apskritai nereikėtų matuoti sakytinės kalbos pagal raštą. Žmonės nei trumpina, nei ilgina – jie vartoja įvairaus ilgumo balsius taip, kaip būdinga tai vietovei, kurioje gyvena, tai aplinkai, kurioje būna. Tarties varijavimas yra natūralus kiekvienos gyvos kalbos požymis. [15min.lt, 2018-11-03] ►

Iš tikrųjų mes turėtume kalbėti apie valdžios įgaliojimus reguliuoti kalbą visai valstybei, reguliuoti visą viešąją erdvę ir čia jau pas mus tikrai yra didelė bėda. Kad Kalbos komisija supranta taisyklingumą ne kaip iš kalbos kylantį taisyklingumą, o kaip iš savo nustatytų taisyklių kylantį taisyklingumą. Čia yra didžiulė problema ir mūsų tam tikra prasme mažaraštiškumas kalbos ir kalbos politikos klausimais. [Interviu su Deividu Jursevičium  LRT laidoje „60 minučių“, 2018-11-19]   ►