LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Solveiga Armoškaitė
Apie daugiakalbį Vilnių ir ne tik
„Vilnius visada buvo daugiakalbis. Nežinau kaip jūs, bet aš gyvenau name, kuriame buvo ir lenkų, ir rusų, ir žydų. Man, kaip vilnietei, labai gaila, kad viešojoje erdvėje girdime, kad neva lietuvių kalba vienintelė verta gynimo, pagarbos ir pripažinimo mūsų mieste. O kur yra visas daugiakalbis šurmulys ir ūžesys, kuriuo Vilnius visada garsėjo? Mes tokiu būdu siauriname ne tik požiūrį į kalbą, bet ir į pasaulį bei kultūrų sąveiką. Taip galiausiai tampam akli.“ [Deivido Jursevičiaus interviu LRT „Laba diena, Lietuva“ 2019-07-09]
Loreta Vaicekauskienė
Sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė: palikite ramybėje lietuvių kalbos kirčiavimą
Ar dabartinė gyvensena prastina mūsų kalbą? Ar šiandienos kalbos stilius, svetimybės yra blogis? Ar mes patys kasame duobę vienai seniausių kalbų pasaulyje? Atsakydama į šiuos klausimus liberalioji kalbininkė, sociolingvistė, humanitarinių mokslų daktarė Loreta Vaicekauskienė LRT „Stiliuje” samprotauja kitaip, nei esame pratę girdėti iš kalbos žinovų.  [LRT laida „Stilius“, 2019-05-19]
Loreta Vaicekauskienė
Kalbininkai kalbos nesukuria, ją kuria žmonės
Tarptautinė gimtosios kalbos diena yra puiki proga organizuoti įdomius renginius jaunimui, kurie mokosi kalbų, taip pat priminti, kad Lietuvoje nėra tik viena kalba kalbantys žmonės, kai kurie turi keletą gimtųjų kalbų. Šalia lietuvių yra ir lenkų, rusų, karaimų ir kt. Mes labai susitelkę į lietuvių dominavimą ir tai reiškiame, sakyčiau, gana piktai. Lietuvių kalba ir taip svarbiausia, šito nereikia pabrėžti, tačiau nereikia žeminti ir kitų kalbų bei jos vartotojų. Svarbu priminti, kad yra daugiau kalbų negu viena. Nėra prasmės iškelti vieną tautą, kai kalba yra stipri, vartojama visose srityse. [Ji, Aurelijos Aleknaitės interviu su Loreta Vaicekauskiene, 2019 m. kovas] 
Loreta Vaicekauskienė
Ei, švietimo tvarkytojai! Jūs skolingi vaikams išsilavinimą
Labai svarbu suvokti raštingumą kaip kritiško, kūrybingo proto augimą, abstraktesnį mąstymą, sugebėjimą savarankiškai pasirinkti ir sukonkretinti savo interesą, tyrimo klausimą ir metodą, suvokti kontekstą, kalbėti rišliai, tiksliai, argumentuotai, naudojant teorines sąvokas ir orientuojantis į skirtingus adresatus. Galų gale, susivokimą, kaip techniškai ir estetiškai apipavidalinti (kompiuteriu parašytą!) tekstą, kaip cituoti dalykinę literatūrą ir sudaryti jos sąrašą. [15min.lt, 2019-01-20]
Vuk Vukotić
Kalbos politikos skirtumai skirtinguose Europos regionuose
„Labai gaila, kad negirdim apie nuostabius tyrimus viešojoje erdvėje - apie vaikų kalbą, apie dvikalbystę, apie kalbos įsisavinimą, o labiau turime nuolat klausytis apie tai, kokie mes blogi ir kur mum dar reikia pasitaisyti.“  [Živilės Kropaitės interviu su Vuku Vukotićiumi, LRT laidoje „10-12“, nuo 55:38 min., 2019-06-13]  
Loreta Vaicekauskienė
Žinoma kalbininkė įvertino baigiančius mokyklą: turime didelę problemą
Taisyklingą gramatiką pasiimame iš tėvų, iš bendruomenės, todėl mokame kalbėti taisyklingai. Rašybos taisyklių vaikai daugiau ar mažiau išmoksta mokykloj, o iš ko mokytis kalbos išraiškos – aiškios, ryškios, retoriškos kalbos? Aš siūlyčiau iš gerų tekstų. Kalbėti, rašyti ir skaityti. Toks geriausias mokymosi būdas. [Brigitos Ragickaitės interviu su Loreta Vaicekauskiene, delfi.lt, 2019-03-06]
Audrius Matonis
Apie kalbą su aistra
Žurnalistas Audrius Matonis: „Klausykit, gal apsiraminkit, ponai. Gal nebereguliuokit. Norėsiu, sakysiu „labai ačiū“, norėsiu - sakysiu „ačiū labai“. Jūs ateinate trepsėdami kojomis ir sakot „Dieve! Kokią jis padarė klaidą! Tai yra nusikaltimas prieš kalbą!“. Nėra čia joks nusikaltimas prieš kalbą. Nusikaltimas prieš kalbą yra bandymas primesti tokį požiūrį į kalbą. Nusikaltimas prieš kalbą yra dirbtinis padarymas ją šventenybe, neliečiama karve“. [LRT laida „Kultūringai su Nomeda“, 2019-02-24]
Vuk Vukotić
Galingos, brangios ir be naudos. Kalbos institucijos Lietuvoje
Turint omeny šalies dydį ir gyventojų skaičių, Lietuva turi neproporcingai didelę kalbos reguliavimo sistemą. Jos galia skatina ne kalbėti, o tylėti. Eskaluojama baimė dėl kalbos išnykimo yra visiškai nepagrįsta. Dažnai tenka girdėti, kad be kalbos institucijų kalba išnyks. Bet kaip tada neišnyksta kitų valstybių (ir net mažumų) kalbos, o, priešingai, puikiai gyvena be jokio kalbos reguliavimo? [15min.lt, 2018-12-09]