LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Loreta Vaicekauskienė
Apie institucinį kalbos reguliavimą
„Visos kalbos formos ir normos, visi lietuvių kalbos variantai, visi kirčiai šaknyje ar galūnėje yra ta lietuvių kalba, į kurią turime teisę savo valstybėje. Net ir lietuviškai besimokantis užsienietis, kalbėdamas su akcentu ar supainiodamas vieną ar kitą linksnį, kalba ne jokia kita, o lietuvių kalba, kurios statusą kaip pagrindinės mūsų valstybės kalbos apibrėžia Lietuvos Konstitucija“ [Aidos Murauskaitės straipsnis „Kaktomuša dėl Valstybinės kalbos įstatymo: vieni sako siekiantys ginti kalbą, antri įžvelgia sovietinį persekiojimą už klaidą“, Lrt.lt, 2021-11-16] ►
Austė Žalnieriūnaitė
Kalbos šventės ir šiukšlės: nuo standartinės kalbos ideologijos link ritualo
„Kodėl į tam tikras kalbos atmainas, frazes ar žodžius projektuojama neracionali baimė, o juos vartojantiems – priskiriami neigiami įvaizdžiai? [...] Ar tikrai norime, jog mokykla, biblioteka ar universitetas palaikytų idėją, kad per kalbą galima susitepti ir užsiiminėtų religinį kultą primenančiomis praktikomis?“ [Lrt.lt, 2021-09-25] ►
Loreta Vaicekauskienė
Apie lietuvių kalbos politiką ir mokymą
[Apie lietuvių kaip gimtosios kalbos mokymą mokyklose] „Mes turime literatūrą, bet labai savotiškai suprantamą, labai irgi vėl sąrašuose sudėtą, reglamentuose, kokią galime skaityti, kaip suprasti kurį kūrinį, nacionalizmas dar vis per kraštus liejasi. Tada mes turim kalbą, kuri irgi yra gramatika iš nežinia, kokių laikų užsilikusi. Mes mokome per lietuvių pamokas vaikus lyg svetimosios lietuvių kalbos.“ [Ryčio Zemkausko interviu LRT Plius laidoje „Pasivaikščiojimai“, 2021-04-10] ►
Loreta Vaicekauskienė
Apie keiksmus ir linksnius
„Žmonėms, kurie mėgsta užsiimti šituo žanru „pataisysiu savo kalbą, būsiu kitoks“, kurie nuoširdžiai tiki, kad tas pataisymas yra vertingas dalykas (labai daug tokių žmonių yra), kalba yra praturtinama. […] oficialiam, formalesniam bendravimui jie gauna visą krūvelę resursų: perdėlioja kirčius kitaip - srAigė sako, ne sraigė, bEbras sako, ne bebras, jaučiasi žmonės geriau nuo to, kažkiek viršesni. Tai yra tam tikra prasme praturtinimas, bet tas praturtinimas vyksta per nemalonų konfliktą, nes paverčia kitą dalį resursų niekam neva nereikalingais. [Aido Puklevičiaus interviu LRT laidoje Daiktiniai įrodymai. Kalbos vėjai: apie keiksmus ir linksnius su sociolingviste Loreta Vaicekauskiene, 2021-01-22] ►
Vuk Vukotić
Atsakymas į kritiką: vėl ieškomos „tautos išdavikės“
„Lietuva jau yra ta distopinė šalis, kurioje kalba prižiūrima pagal mažos grupės ekstremalią ideologiją – lituanistų kalbos vaizdinį. Kalbu apie VLKK ir jos vykdomąją galią turintį alter ego Valstybinės kalbos inspekciją, kurios taiso visos Lietuvos viešosios erdvės kalbą pagal puristinę ir nacionalistinę ideologiją (trinami visi „nelietuviški“, tarp jų ir tarminiai, elementai iš kalbos ir ribojamas kitų kalbų naudojimas). Tai, kad tokios „kalbos kultūros“ tėvas Aldonas Pupkis pasirašo po nacionalistinio judėjimo „ProPatria“ tekstu prieš VU lyčiai jautrios kalbos gaires įrodo, kad bijoma prarasti savo galią. Kritikai, verkiantys dėl nenatūralaus kišimosi į kalbą, turėtų pasidomėti dar labiau nenatūralia VLKK kalbos politika.“ [Lrt.lt, 2021-11-03] ►
Tomas Venclova
Apie šiuolaikinės lietuvių tautos gimimą
„XIX amžiaus gale [naujovišką tautybės sąvoką, kurioje kalba yra tautos skiriamasis požymis] pasigavo visas lietuvių tautinis sąjūdis - Basanavičius, Kudirka, Pietaris ir daugelis kitų, Povilas Višinskis. Vieni iš jų buvo dešinesni, kiti - kairesni, bet visi laikė, kad Lietuva yra atskira nuo lenkų tauta, tą atskirumą nulemia pirmiausia kalba, skirtingi papročiai, skirtinga tradicija, skirtingas dvasinis gyvenimas ir Lietuva, kaip atskira tauta, verta autonomijos, o ateityje - greičiausiai ir nepriklausomybės [...] Tokiu būdu Lietuvoje įvyko filologinė revoliucija.“ [Tomo Venclovos pasakojimas LRT Plius laidoje „Kas geresnio, kaimyne?“, 2021-04-03] ►
Loreta Vaicekauskienė
Apie kalbos transformacijas ir tų transformacijų įtaką kalbai
„Gimtosios kalbos diena mums primena, kad mes gyvename pasaulyje su be galo daug gimtųjų kalbų, daug žmonių turi įvairias gimtąsias kalbas, ne po vieną dažnai. Ir Lietuvoje mes švenčiame gimtosios kalbos dieną - ir lenkų, ir rusų, ir kitų žmonių. Mes kažkada su kolegomis atlikome tyrimą pradinukų moksleivių didžiuosiuose miestuose, klausdami, kiek kalbų jie vartoja namuose. Net keliasdešimt namų kalbų vartojama Vilniuje!“ [Mariaus Eidukonio interviu LRT „Ryto allegro“ laidoje, 2021-02-22, nuo 01:30] ►
Loreta Vaicekauskienė
Apie meteorologijos terminus
„Ko reikia, kad prigytų žodžiai kalboje? Reikia viešumos, tam tikro autoriteto - LRT, nacionalinis transliuotojas, gali būti toks autoritetas. O iš lingvistinių kriterijų žodis turi būti neilgas, du skiemenys yra labai gerai, jis neturėtų kelti asociacijos su kažkokiu neigiamu dalyku, turi būti priesaga neutrali, jei darom priesaginį naujadarą, ir nekelti neigiamų emocijų.“ [Giedrės Čiužaitės interviu LRT radijo laidoje 10-12, 2021-01-14, nuo 26:37] ►