LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Jogilė Teresa Ramonaitė
Kaip ir kodėl užsieniečiai išmoksta lietuviškai
„Vyrauja stiprus įsitikinimas, kad lietuvių kalba yra tokia sunki, kad užsieniečiui jos išmokti beveik neįmanoma. Šis įsitikinimas nėra visiškai nepagrįstas, tačiau nebūtinai dėl tų priežasčių, kaip atrodo gimtakalbiams. Kitaip tariant, užsieniečių patiriami sunkumai pradedant kalbėti lietuviškai yra iš esmės kitokie nei sunkumai, kylantys lietuviams gimtakalbiams vaikams per lietuvių kalbos pamokas. Taigi, kaip Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai dorojasi su lietuvių kalba?“ [Straipsnis Bernardinams.lt, 2015-06-10] 
Giedrius Tamaševičius
Žurnalistams linkiu drąsos ginti savo kalbos jausmą
Dabartinė kalbos priežiūros sistema kausto sakytinės žiniasklaidos žurnalistų kūrybiškumą, neleidžia jiems atskleisti lietuvių kalbos grožio, žaismingumo ir netgi prisideda prie žmonių baimės duoti interviu ir kalbėti natūraliai. [Interviu Universiteto žurnalistui, 2014-12-23]
Aurelija Čekuolytė, Ramunė Čičirkaitė ir Loreta Vaicekauskienė
Vilniaus kalba: tartis ir kirčiavimas
Kalba yra tokia, kokios reikia jos kalbėtojams. [Šešių minučių Giedrės Baltrušytės reportažas apie projektą „Kalba Vilnius“, „Laba diena, Lietuva“ 2014-12-01]
Loreta Vaicekauskienė
Apie Vilniaus kalbos tyrimo metodus ir rezultatus
„Sudėtinga iš žmonių išgauti natūralią kalbą. Jeigu padedi diktofoną, jie tau ir gamina tai, kas jiems atrodo gražu ir kultūringa. Tai dar vienas įrodymas, kaip jautriai žmonės reaguoja į kontekstą, pašnekovą, temą. Bet mums pavyko.“ [Arūno Dumalako interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ priedui Sostinė]
Giedrius Tamaševičius
Nepraustaburniai politikai daliai rinkėjų gali pasirodyti savi
„Tas bendravimo neformalėjimas, privatėjimas, išeinantis į viešąją erdvę – jeigu reikia patraukti dėmesį, kad tave cituotų, kad tavo pavardė atsidurtų antraštėse – kai kurie mūsų politikai tuo naudojasi ir sulaukia to dėmesio. Gal jie ir nepraustaburniai, bet daliai rinkėjų pasirodo visai savi“ [komentaras „Žinių radijui“, 2015-02-10]
Inga Vyšniauskienė ir Ramunė Čičirkaitė
Dar apie vilniečių kalbą
Dažnai girdime sakant, kad paaugliai į savo kalbą prikaišioja daug angliškų intarpų. Ar tikrai? Ko iš tiesų paauglių kalboje daugiau – angliškų ar rusiškų pasakymų? Kodėl paaugliai vartoja kitų kalbų intarpus? Ar suaugusieji vilniečiai mano TV ir radiją kalbant bendrine kalba, o gal tiesiog vilnietiškai? Ką patys vilniečiai mano apie savo tartį? [Ingos Vyšniauskienės ir Ramunės Čičirkaitės interviu Lietuvos radijo laidoje „Ryto allegro“, 2014-12-10]
Ramunė Čičirkaitė ir Aurytė Čekuolytė
Apie vilniečių ilginimą ir ne tik
„Jeigu vilnietis ilgino kamiene ir galūnėje, t. y. sakė ne tik „vylnius“, „pyrmas“, „būvo“, „vysas“, bet ir „kartū“, „dū“, ir tas žmogus buvo lietuvis, moksleivis tokį vilnietį asocijavo su aukšta profesine kompetencija, jam toks kalbėtojas atrodė tinkamas būti Vilniaus meru, vadovu, įmonės savininku, jam toks kalbėtojas atrodė sėkmingas, išsilavinęs, pasiturintis.“ [Linos Pavalkytės interviu su Ramune Čičirkaite ir Auryte Čekuolyte Žinių radijo laidoje „Mokslininko užrašai“]
Loreta Vaicekauskienė
Kokius socialinius stereotipus išduoda mūsų tartis?
„Sociolingvistiniai parametrai, naudojami nustatyti, nuo ko priklauso kalbos variantų pasirinkimas, yra gerai žinomi: tai pokalbio dalyvių skaičius, jų pažinties laipsnis ir pokalbio tema. Na ir, aišku, visada kalbėtojo tikslai, jo kuriamas įvaizdis. O jei įprastos kalbėjimo normos laužomos, tai dažniau ne todėl, kad kalbėtojas jų neišmano, o sąmoningai, siekiant tam tikrų tikslų.“ [Interviu specialiam Tyrėjų nakties leidiniui, 2014-09-23]