LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Ramunė Čičirkaitė ir Aurytė Čekuolytė
Apie vilniečių ilginimą ir ne tik
„Jeigu vilnietis ilgino kamiene ir galūnėje, t. y. sakė ne tik „vylnius“, „pyrmas“, „būvo“, „vysas“, bet ir „kartū“, „dū“, ir tas žmogus buvo lietuvis, moksleivis tokį vilnietį asocijavo su aukšta profesine kompetencija, jam toks kalbėtojas atrodė tinkamas būti Vilniaus meru, vadovu, įmonės savininku, jam toks kalbėtojas atrodė sėkmingas, išsilavinęs, pasiturintis.“ [Linos Pavalkytės interviu su Ramune Čičirkaite ir Auryte Čekuolyte Žinių radijo laidoje „Mokslininko užrašai“]
Loreta Vaicekauskienė
Kokius socialinius stereotipus išduoda mūsų tartis?
„Sociolingvistiniai parametrai, naudojami nustatyti, nuo ko priklauso kalbos variantų pasirinkimas, yra gerai žinomi: tai pokalbio dalyvių skaičius, jų pažinties laipsnis ir pokalbio tema. Na ir, aišku, visada kalbėtojo tikslai, jo kuriamas įvaizdis. O jei įprastos kalbėjimo normos laužomos, tai dažniau ne todėl, kad kalbėtojas jų neišmano, o sąmoningai, siekiant tam tikrų tikslų.“ [Interviu specialiam Tyrėjų nakties leidiniui, 2014-09-23]
Loreta Vaicekauskienė
Interviu Gailių premijos proga
„Mes neturime kito instrumento išsaugoti kalbą negu kad kalbėdami. Ir visi kiti, kurie sakys kitaip, jie meluos. Dėl tam tikrų priežasčių, jos gali būti įvairios. Bet tai bus netiesa. Mes saugome tiktai kalbėdami“. [Marijaus Gailiaus Žinių radijo laida „Aktualioji kultūra“, 2014-03-05]
Loreta Vaicekauskienė
Radijo paskaita "Grėsmės lietuvių kalbai: stereotipai ir mokslinis požiūris"
„Yra labai sudėtinga kalbėti žmonėms apie lietuvių kalbą. Nes apie kalbą išmano visi. Čia ne fizika, ne ekonomika, ne biologija, kurių ekspertais mes tikime ir pasitikime. Vis dėlto šiandien surizikuosiu. Paskaita bus apie tris neigiamus ir daugelį liūdinančius dalykus – neraštingumą, jaunimo kalbos darkymą ir anglų kalbos plitimą. Ir aš vertinsiu veikiausiai truputį kitaip nei jūs.“ [Reginos Germanavičiūtės LRT laida „Radijo paskaita“, 2013-11-05]
Loreta Vaicekauskienė
Apie Vilniaus kalbos tyrimo metodus ir rezultatus
„Sudėtinga iš žmonių išgauti natūralią kalbą. Jeigu padedi diktofoną, jie tau ir gamina tai, kas jiems atrodo gražu ir kultūringa. Tai dar vienas įrodymas, kaip jautriai žmonės reaguoja į kontekstą, pašnekovą, temą. Bet mums pavyko.“ [Arūno Dumalako interviu dienraščio „Lietuvos rytas“ priedui Sostinė]
Loreta Vaicekauskienė
Stilius yra individo dalis
„Nėra reikšmės be vartosenos, nėra formos be vartosenos. Nors kai kas sako, kad jį baisiai piktina vienoks ar kitoks vartojimo faktas, to negalima vadinti kalbos iškraipymu – tai mūsų kalbos faktai, mūsų kalbos vartosena. Būtent todėl baugiai skamba, kai imamasi automatiškai taisyti stilių. Stilius yra individo dalis, o jei mes visus sakinius norminsime ir kišime į vieną formą, mūsų viešoji vartosena bus nuobodi.“ [Alvydos Bajarūnaitės ir Ramūno Grumbino interviu LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ [išrašas delfi.lt], 2014-06-07]  
Loreta Vaicekauskienė
Gražios skamba kitaip nei protingos
„Mes pamėginome ištirti porą fonetinių Vilniaus kalbos, Vilniaus jaunimo kalbai būdingų bruožų ir pasiaiškinti, kaip vertinama tartis, kurioje yra šveplo „s“ garso, ir kaip vertinama tartis, kai bendrinės kalbos balsis „o“ yra platėlesnis. Panašu, kad šiedu fonetiniai Vilniaus kalbos bruožai nevienodi. Spėjome, kad jie bus susiję su skirtingais profesiniais siekiais, skirtingais socialiniais tipais ir patikrinome juos eksperimentu.“ [Agnės Skamarakaitės interviu LRT laidoje „60 minučių“, 2013-11-03]  
Meilutė Ramonienė
Apie dvikalbystės naudą
„Mitas – kad vaikai blogiau mokosi, jei iš pradžių būna pradėję mokytis vienos kalbos, o truputėlį vėliau išgirsta antrą kalbą, pvz., kai rusakalbės šeimos vaikas eina į lietuvišką darželį. Mitas, kad jie niekada neišmoks, kad ta kita kalba neigiamai veikia ir trukdo gimtajai kalbai. Iš tikrųjų visi pavyzdžiai rodo atvirkščiai.“ [Violetos Melnikienės interviu LRT Klasikos laidoje „Kasdienybės kultūra“, išrašas 15min.lt, 2013-11-03]