LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Austėja Agnietė Lašinskaitė, Gabija Kisieliūtė, Karolina Jankauskaitė
Ar aš rašau prasčiau už savo tėvus?
Sovietmečio ir dabartinių mokyklinių rašinių tyrimai parodė, kad raštingumo problema yra ne visai ta ir ne visai ten, kaip skelbia žiniasklaida ir kalbininkai. Visais laikais matomos panašios mokytojų taisomos klaidos - vidutiniškai 1 klaida 100 žodžių. Vis dėlto didžiausia raštingumo problema būtų perdėtas dėmesys formai ir neautentiškas, inertiškas turinys. [2015 m.projekto "Mokslo pieva" ataskaita] Daugiau žr. 
Jogilė Teresa Ramonaitė
Kaip ir kodėl užsieniečiai išmoksta lietuviškai
„Vyrauja stiprus įsitikinimas, kad lietuvių kalba yra tokia sunki, kad užsieniečiui jos išmokti beveik neįmanoma. Šis įsitikinimas nėra visiškai nepagrįstas, tačiau nebūtinai dėl tų priežasčių, kaip atrodo gimtakalbiams. Kitaip tariant, užsieniečių patiriami sunkumai pradedant kalbėti lietuviškai yra iš esmės kitokie nei sunkumai, kylantys lietuviams gimtakalbiams vaikams per lietuvių kalbos pamokas. Taigi, kaip Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai dorojasi su lietuvių kalba?“ [Straipsnis Bernardinams.lt, 2015-06-10] 
Giedrius Tamaševičius
Žurnalistams linkiu drąsos ginti savo kalbos jausmą
Dabartinė kalbos priežiūros sistema kausto sakytinės žiniasklaidos žurnalistų kūrybiškumą, neleidžia jiems atskleisti lietuvių kalbos grožio, žaismingumo ir netgi prisideda prie žmonių baimės duoti interviu ir kalbėti natūraliai. [Interviu Universiteto žurnalistui, 2014-12-23]
Aurelija Čekuolytė, Ramunė Čičirkaitė ir Loreta Vaicekauskienė
Vilniaus kalba: tartis ir kirčiavimas
Kalba yra tokia, kokios reikia jos kalbėtojams. [Šešių minučių Giedrės Baltrušytės reportažas apie projektą „Kalba Vilnius“, „Laba diena, Lietuva“ 2014-12-01]
Loreta Vaicekauskienė
Apie moksleivių raštingumą
„Aš norėčiau išplėsti raštingumo sampratą, tikrai matau, kad vaikai šiandien rašo labai daug ir galėtų rašyti netgi labai įdomiai, bet problema ta, kad jie labai menkai ir labai mažai mokykloje rašo tai, kas jiems šiandien aktualu patiems. [...] Tai labai blogas dalykas pedagogikoje. Juk paskui rinkoje mes norime raštingo žmogaus, kuris kuria savo tekstą, savo žodžiais, savo balsu.“ [Ugnės Galadauskaitės interviu LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“, 2015-10-27]
Giedrius Tamaševičius
Nepraustaburniai politikai daliai rinkėjų gali pasirodyti savi
„Tas bendravimo neformalėjimas, privatėjimas, išeinantis į viešąją erdvę – jeigu reikia patraukti dėmesį, kad tave cituotų, kad tavo pavardė atsidurtų antraštėse – kai kurie mūsų politikai tuo naudojasi ir sulaukia to dėmesio. Gal jie ir nepraustaburniai, bet daliai rinkėjų pasirodo visai savi“ [komentaras „Žinių radijui“, 2015-02-10]
Inga Vyšniauskienė ir Ramunė Čičirkaitė
Dar apie vilniečių kalbą
Dažnai girdime sakant, kad paaugliai į savo kalbą prikaišioja daug angliškų intarpų. Ar tikrai? Ko iš tiesų paauglių kalboje daugiau – angliškų ar rusiškų pasakymų? Kodėl paaugliai vartoja kitų kalbų intarpus? Ar suaugusieji vilniečiai mano TV ir radiją kalbant bendrine kalba, o gal tiesiog vilnietiškai? Ką patys vilniečiai mano apie savo tartį? [Ingos Vyšniauskienės ir Ramunės Čičirkaitės interviu Lietuvos radijo laidoje „Ryto allegro“, 2014-12-10]
Ramunė Čičirkaitė ir Aurytė Čekuolytė
Apie vilniečių ilginimą ir ne tik
„Jeigu vilnietis ilgino kamiene ir galūnėje, t. y. sakė ne tik „vylnius“, „pyrmas“, „būvo“, „vysas“, bet ir „kartū“, „dū“, ir tas žmogus buvo lietuvis, moksleivis tokį vilnietį asocijavo su aukšta profesine kompetencija, jam toks kalbėtojas atrodė tinkamas būti Vilniaus meru, vadovu, įmonės savininku, jam toks kalbėtojas atrodė sėkmingas, išsilavinęs, pasiturintis.“ [Linos Pavalkytės interviu su Ramune Čičirkaite ir Auryte Čekuolyte Žinių radijo laidoje „Mokslininko užrašai“]