LT EN
Dalintis Facebook'e

Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu

Loreta Vaicekauskienė
Apie kalbos ir literatūros egzaminą Norvegijoje
„Norvegiukai egzaminą, žinoma, rašo kompiuteriu. Jie ir mokykloje rašo kompiuteriu. Per egzaminą leidžiama naudotis įvairiais šaltiniais, išskyrus atvirą internetą. Naudoja, be kita ko, dalykinę literatūrą. Dalykinę! Nes taip mokėsi per pamokas ir per egzaminą gali parodyti, kad sugeba atsirinkti aktualius šaltinius, tvarkingai pacituoti, šaltinį nurodyti ir literatūros sąrašą sudaryti. Kad apie plagiatą supranta, žino, kokios būtų pasekmės.“ [Loreta Vaicekauskienė, 15min.lt, 2019-07-30] ►
Loreta Vaicekauskienė
Vaikų raštingumas nėra prastesnis už jų tėvų
„Man atrodo, kad labai svarbu prasmė. Juk tu nerašai tik formų, tu kuri turinį. [...] Rašinėlis yra apie nieką dažnai, o mes universitete turim dirbti su idėjom, mes turim matyti, kad žmogus sugeba suformuluoti savo idėją ir pagrįsti, ir argumentuoti, ir patraukliai pateikti skaitytojui. Va su šituo reikėtų gimnazijoje dirbti. Bet tai turi būti tekstai, kuriuos mokiniams norisi rašyti. Idėjos, apie kurias jie turi nuomonę, yra pasiskaitę.“ [Aušros Jurgauskaitės ir Vaido Markelevičiaus interviu su Loreta Vaicekauskiene, Žinių radijas, 2019-07-20] ►
Solveiga Armoškaitė
Apie daugiakalbį Vilnių ir ne tik
„Vilnius visada buvo daugiakalbis. Nežinau kaip jūs, bet aš gyvenau name, kuriame buvo ir lenkų, ir rusų, ir žydų. Man, kaip vilnietei, labai gaila, kad viešojoje erdvėje girdime, kad neva lietuvių kalba vienintelė verta gynimo, pagarbos ir pripažinimo mūsų mieste. O kur yra visas daugiakalbis šurmulys ir ūžesys, kuriuo Vilnius visada garsėjo? Mes tokiu būdu siauriname ne tik požiūrį į kalbą, bet ir į pasaulį bei kultūrų sąveiką. Taip galiausiai tampam akli.“ [Deivido Jursevičiaus interviu LRT „Laba diena, Lietuva“ 2019-07-09] ►
Loreta Vaicekauskienė
Sociolingvistė Loreta Vaicekauskienė: palikite ramybėje lietuvių kalbos kirčiavimą
Ar dabartinė gyvensena prastina mūsų kalbą? Ar šiandienos kalbos stilius, svetimybės yra blogis? Ar mes patys kasame duobę vienai seniausių kalbų pasaulyje? Atsakydama į šiuos klausimus liberalioji kalbininkė, sociolingvistė, humanitarinių mokslų daktarė Loreta Vaicekauskienė LRT „Stiliuje” samprotauja kitaip, nei esame pratę girdėti iš kalbos žinovų.  [LRT laida „Stilius“, 2019-05-19] ►
Giedrius Subačius
Ką vadiname kalba ir ką tarme?
„[...] kalbininkas Juozas Pabrėža iš Šiaulių universiteto neseniai išleido knygą apie žemaičių kalbą, kurioje bando įrodinėti, kad tai yra kalba. Bet to lingvistiškai įrodinėti nereikia. Kiekviena tarmė yra kalba. Kiekviena kalba yra tarmė. Iš principo tai yra tas pats. Skirtumas yra politinis – kaip tu politiškai žiūri. Koks tavo politinis identitetas. Žmonės „tarmę“ ar „dialektą“ dažnai supranta tarsi žemesnį dalyką negu kalbą. Pasakymas „žemaičių tarmė“ tarsi rodo, kad ji yra kažkuo nepilnavertė. Juk daug smagiau, kai tavo kalbėjimą vadina kalba. Didesnis prestižas. Ir tada žmonės, kurie turi aiškiai išreikštą politinį identitetą, siejamą ir su kalbėjimu, nori, kad jų tarmė vadintųsi kalba.“ [Ugniaus Antanavičiaus interviu su Giedriumi Subačiumi, 15min.lt, 2019-07-28]   ►
Solveiga Armoškaitė
Lingvistai nekeičia kalbos, jie stebi ir smalsauja
Kas yra, o kas nėra kalbotyra? Kaip lietuvių kalbos norminimas iškreipia kalbėtojų suvokimą apie kalbotyrą? „Vaikelis“ ir „žydelis“ - kaip nutinka, kad priesaga įgauna emocinę reikšmę? [Živilės Kropaitės interviu su Solveiga Armoškaite LRT laidoje „10-12“, 2019-07-16, nuo 55 min.] ►
Vuk Vukotić
Kalbos politikos skirtumai skirtinguose Europos regionuose
„Labai gaila, kad negirdim apie nuostabius tyrimus viešojoje erdvėje - apie vaikų kalbą, apie dvikalbystę, apie kalbos įsisavinimą, o labiau turime nuolat klausytis apie tai, kokie mes blogi ir kur mum dar reikia pasitaisyti.“  [Živilės Kropaitės interviu su Vuku Vukotićiumi, LRT laidoje „10-12“, nuo 55:38 min., 2019-06-13]   ►
Loreta Vaicekauskienė
Žinoma kalbininkė įvertino baigiančius mokyklą: turime didelę problemą
Taisyklingą gramatiką pasiimame iš tėvų, iš bendruomenės, todėl mokame kalbėti taisyklingai. Rašybos taisyklių vaikai daugiau ar mažiau išmoksta mokykloj, o iš ko mokytis kalbos išraiškos – aiškios, ryškios, retoriškos kalbos? Aš siūlyčiau iš gerų tekstų. Kalbėti, rašyti ir skaityti. Toks geriausias mokymosi būdas. [Brigitos Ragickaitės interviu su Loreta Vaicekauskiene, delfi.lt, 2019-03-06] ►