„Tikslas atitikti kalbos dvasią paskelbiamas didžiuoju siekiniu. Tai aukščiausias įvertinimas, kurį kalbininkas gali suteikti kokiam nors tekstui ar viešajai kalbai. Iš esmės tik kalbininkų perprantama kalbos dvasia čia reprezentuoja Adomėno minėtą idealųjį archetipą „kaip pasakytų“ („tikrąją“, „idealiąją“ lietuvių kalbą). Kasdienė eilinių vartotojų kalba „kaip sako“, būdama „nesudvasinta“ materija, yra verta vien pašaipos.“ [lrytas.lt, 2011-10-09]