LT EN
Dalintis Facebook'e

Redagavimo idėjos ir praktikos

Grožinės literatūros redagavimo idėjų ir praktikų tyrimas

EGLĖ JANKAUSKAITĖ
Doktorantė
egleej@gmail.com

Iš kalbotyros literatūros žinome, kad standartinės kalbos norma įtvirtinama ne tik per mokyklą ir žiniasklaidą, bet ir per grožinės literatūros kūrėjus bei redaktorius (Ayres-Bennett, Tieken-Boon van Ostade 2017). Vadinasi, vienas iš redaktoriaus vaidmenų yra ir standartinės kalbos sklaida.

Viena šiuolaikinių kalbos redaktorių užduočių – ištaisyti stiliaus ir didžiąsias kalbos klaidas (Dautartienė 2013), pastarąsias – remiantis Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimais. Kodifikuotų kalbos normų laikymasis dar sovietmečiu tapo privalomas visoms šalies leidykloms, tačiau pastaruoju metu, kalbant apie šią praktiką viešojoje erdvėje, vis dažniau pasigirsta redaktorių ir rašytojų nuomonių, kad reikalavimas laikytis Didžiojo kalbos klaidų sąrašo yra perteklinis (Leonidovna 2016; Kultūros savaitė 2017).

Įdomu, kokia yra šiandieninė „geros“ (gero stiliaus, pavyzdinės, standartinės) kalbos samprata ir kaip ji susijusi su ta, kuri įsitvirtino kuriant grožinės literatūros redagavimo standartus sovietmečiu? Šio tyrimo objektas – grožinės literatūros kūrinių kalbos redagavimo praktikos ir idėjos Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo ir lyginant su sovietmečiu. Ketinu analizuoti formų taisymo idėjas ir praktikas bei iš jų išvesti „gero stiliaus“ sampratą, taip pat redaktoriaus ir rašytojo savo vaidmenų bei grožinės literatūros kaip geros kalbos skleidėjos suvokimą.

Tyrimas bus atliekamas imant interviu iš tuo metu dirbusių redaktorių ir autorių, kurių metu jie pasidalintų savo prisiminimais ir asmenine patirtimi. Surinkti duomenys padės suprasti, kokiais kriterijais vadovaujasi kalbos redaktoriai ir koks yra rašytojų ir redaktorių santykis. Taip pat atliksiu leidinių kalbos recenzijų analizę – iš jų bus matyti, kaip kito geros kalbos idealas, kokią kalbą kalbininkai kritikuodavo, o kokią girdavo. Be to, bus analizuojami sovietmečiu ir po nepriklausomybės atgavimo leisti kalbos patarimai, redaguoti rankraščiai, kalbos norminimo publikacijos, būsimiems redaktoriams skirti vadovėliai, instrukcijos redaktoriams. Galiausiai, siekdama palyginti Lietuvos ir užsienio kalbos redagavimo praktikas, ketinu apklausti užsienio redaktorius.

Literatūra

Ayres-Bennett, Wendy and Ingrid Tieken-Boon van Ostade. 2017. Prescriptivism in a Comparative Perspective. The Case of France and England. In Ingrid Tieken-Boon van Ostade and Carol Percy (eds.). Prescription and Tradition in Language. Establishing Standards across Time and Space. Bristol, Buffalo, Toronto: Multilingual Matters, 105–120.

Dautartienė, Margarita. 2013. Redakcinis darbas. Vilnius: Bonus Animus.

Jonikaitė, Raminta. 2017. Radijo laida „Kultūros savaitė“ 2017-02-25, http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013632093/kulturos_savaite_2017_02_25_09_05.

Leonidovna, Aira. 2016. Lietuvių kalbos redaktoriai – fucking nacionalizmo įkaitai. Šiaurės Atėnai, 2016-02-13, http://www.satenai.lt/2016/02/13/lietuviu-kalbos-redaktoriai-fucking-nacionalizmo-ikaitai