„Pačioje Nepriklausomos Lietuvos pradžioje ir kiek vėliau labai simptomiškos buvo kalbininkų parodijos. Sukurta daug visokių neva kalbos kertelių su gyvais pokštais. Tai rodo, kaip vis dėlto žmonėms buvo įgrisusios kalbininkų priekabės, primityvūs draudimai realių kalbos faktų, atsiradusių iš tarmių ar kalbų kontaktų. Paprastai su norminimu dirbę kalbininkai neužsiiminėjo mokslu. Kitu atveju jie būtų naudoję kitus instrumentus, kitaip interpretavę.“ [Rositos Garškaitės interviu su Loreta Vaicekauskiene bernardinai.lt, 2017-03-30]