[Norminimas] yra kratinys kažkada išgirstų senesnių formų, kurias dabar kažkodėl linkę normintojai idealizuoti ir sakyti, va taip yra geriau kažkodėl. O kodėl taip yra geriau, senovėje buvo geriau? Tai kiek tada senovėje, kiek mes eisim į Vytauto laikus? Bet taigi šaltinių nėra. Tai eisim kur yra šaltiniai. O kodėl tie šaltiniai geresni? Kuriuos šaltinius imsim? Kas nusprendžia, kuriuos šaltinius imsim? Visa tai yra subjektyvu, nes nėra kažkokios idealios kalbos, kuri ten plazda kažkur ir mes ją turime sugriebti ir norminti pagal tai. Visa tai yra istoriškų kitimų, kalbų sąveikų, kultūrų sąveikų rezultatas. [Interviu su Deividu Jursevičium  LRT laidoje "60 minučių", 2018-05-21]