Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Giedrius Subačius, Loreta Vaicekauskienė
Ar reikia valstybinės lietuvių kalbos bastilijos?
„Gimtakalbių kalba iš esmės visada taisyklinga, ji yra tokia, kokia susidarė (vienas žmogus gali ir suklupti, jei susipins liežuvis, bet jei koks kalbos faktas sakomas kokios nors gimtakalbių grupės, tai yra lietuvių kalbos faktas, o ne sutrikimas), ir nesvarbu, kad kalbos reguliuotojai žmonių kalbėjimui prigalvoję įvairių menkinančių epitetų: gatvės kalba, žargonai, nenorminė tartis, barbarizmai, vertalai, svetimybės, kalbos dirsės, sudarkyta kalba. Gimtakalbiai kalba ne nenormiškai, o variantiškai: pagal situaciją jie renkasi žodį, stilių, emociją, intuityviai ar sąmoningai naudojasi reikalingais kalbos ištekliais.“ [15min.lt, 2017-11-04]
tapatybė kalbininkaidaugiakalbystė kirčiavimas etnografija vilniečiai raštingumas viešoji erdvė Vilniaus kalba TV leksikamokykla radijas nuostatos anglų kalba tartis kalbos ideologija bendrinė kalba įžymybės eksperimentaikalbos kaitanorminimasjaunimo kalba neformalusis stilius kolokvializacija sociolingvistinis interviu rusų kalba sovietaikeiksmažodžiai tarmės stereotipaitaisymai sociolingvistinė kompetencija ideologijos tekstynas kalbos politikamoksleiviai žiniasklaida žurnalistai