Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Miglė Keturkienė
Apie kalbą ir tarmes mokykloje
„Dirbdama mokykloje, pastebėjau, jog per lietuvių kalbos pamokas tarmėms skiriamas dėmesys yra tik teorinis. Realiai mokyklose, ypač provincijoje, tarminis kalbėjimas nėra toleruojamas. [...] Labiausiai negatyvus požiūris į tarmių vartojimą atsiskleidžia per lietuvių kalbos egzaminą, ypač per kalbėjimo įskaitą. Vien tas faktas, kad vertinimo sistemoje daugiausia taškų atitenka kalbos vartojimui (maksimali taškų suma – 6 taškai), o ne turiniui (maksimali taškų suma – 4 taškai), rodo iškreiptą požiūrį į realų kalbos vartojimą. Tai reiškia, kad mokinys gali mažiau dėmesio skirti turiniui, jeigu tik jį išreikš taisyklinga forma, kurią nustatė ir priėmė kalbos komisija.“ [Mato Baltrukevičiaus interviu Bernardinuose.lt, 2016-09-12]
kolokvializacija rusų kalba radijas anglų kalba sovietai TV eksperimentaižiniasklaidakalbos kaita ideologijoskalbos politika tartis raštingumas Vilniaus kalba žurnalistai moksleiviaikalbos ideologija neformalusis stilius kirčiavimas sociolingvistinis interviu norminimasjaunimo kalba vilniečiai stereotipai etnografijasociolingvistinė kompetencijanuostatos keiksmažodžiai mokykla tapatybė įžymybėsbendrinė kalba tekstynas kalbininkaidaugiakalbystė viešoji erdvė taisymai leksika tarmės