Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Miglė Keturkienė
Apie kalbą ir tarmes mokykloje
„Dirbdama mokykloje, pastebėjau, jog per lietuvių kalbos pamokas tarmėms skiriamas dėmesys yra tik teorinis. Realiai mokyklose, ypač provincijoje, tarminis kalbėjimas nėra toleruojamas. [...] Labiausiai negatyvus požiūris į tarmių vartojimą atsiskleidžia per lietuvių kalbos egzaminą, ypač per kalbėjimo įskaitą. Vien tas faktas, kad vertinimo sistemoje daugiausia taškų atitenka kalbos vartojimui (maksimali taškų suma – 6 taškai), o ne turiniui (maksimali taškų suma – 4 taškai), rodo iškreiptą požiūrį į realų kalbos vartojimą. Tai reiškia, kad mokinys gali mažiau dėmesio skirti turiniui, jeigu tik jį išreikš taisyklinga forma, kurią nustatė ir priėmė kalbos komisija.“ [Mato Baltrukevičiaus interviu Bernardinuose.lt, 2016-09-12]
radijas sovietai sociolingvistinis interviu eksperimentai leksikažurnalistai bendrinė kalbanuostatos vilniečiaimokykla moksleiviairusų kalba neformalusis stilius viešoji erdvė tekstynas tartis tapatybėkalbos ideologija kalbos politika kolokvializacija TV sociolingvistinė kompetencijaideologijos kirčiavimas taisymaidaugiakalbystėnorminimas įžymybės tarmėsetnografija kalbininkai raštingumas keiksmažodžiaikalbos kaita anglų kalba jaunimo kalba Vilniaus kalbažiniasklaida stereotipai