Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Giedrius Tamaševičius
Televizijos ir radijo kalba pasikeitė, eteryje nuskambėjus žodžiui „velniop“
„Žmonės vis dar jaučia privataus ir oficialaus kalbėjimo ribą, ji aiškiai suvokiama. Todėl rimtame kontekste juokinga išgirsti žodį, įprastą neformalioje aplinkoje. Tai prajuokina kaip geras pokštas, be to, kalbėtojas tuo parodo solidarumą – jis naudoja tokį žodį kaip ir aš. [...] Sovietmečiu ir net vėlesniame laikotarpyje dažniausiai būdavo kalbinami tam tikrų profesijų atstovai, kalbėję apie darbą, o privatų gyvenimą – labai santūriai. Bet prasidėjus pokyčiams iš pereinamojo laikotarpio turime labai įdomių laidų. Jose kalbinami, pavyzdžiui, aktoriai. Jie atvirai kalba apie asmeninį gyvenimą, kalba su aistra. Nuskamba žodžiai tokie žodžiai kaip „po velnių“ ar „velniop“.“ [Giedriaus Tamaševičiaus interviu, lrt.lt 2016-12-01]
sociolingvistinis interviu neformalusis stilius leksikajaunimo kalba viešoji erdvė tarmės radijas kolokvializacija sovietai tapatybė sociolingvistinė kompetencija nuostatos raštingumas įžymybės taisymai keiksmažodžiai eksperimentaidaugiakalbystėVilniaus kalba stereotipaižurnalistai anglų kalbamokykla ideologijos etnografija tartismoksleiviai kirčiavimaskalbos kaita tekstynas bendrinė kalba kalbininkai norminimas vilniečiaižiniasklaida rusų kalbakalbos ideologija TV kalbos politika