Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Giedrius Tamaševičius
Televizijos ir radijo kalba pasikeitė, eteryje nuskambėjus žodžiui „velniop“
„Žmonės vis dar jaučia privataus ir oficialaus kalbėjimo ribą, ji aiškiai suvokiama. Todėl rimtame kontekste juokinga išgirsti žodį, įprastą neformalioje aplinkoje. Tai prajuokina kaip geras pokštas, be to, kalbėtojas tuo parodo solidarumą – jis naudoja tokį žodį kaip ir aš. [...] Sovietmečiu ir net vėlesniame laikotarpyje dažniausiai būdavo kalbinami tam tikrų profesijų atstovai, kalbėję apie darbą, o privatų gyvenimą – labai santūriai. Bet prasidėjus pokyčiams iš pereinamojo laikotarpio turime labai įdomių laidų. Jose kalbinami, pavyzdžiui, aktoriai. Jie atvirai kalba apie asmeninį gyvenimą, kalba su aistra. Nuskamba žodžiai tokie žodžiai kaip „po velnių“ ar „velniop“.“ [Giedriaus Tamaševičiaus interviu, lrt.lt 2016-12-01]
kalbos ideologija TVnuostatos viešoji erdvė stereotipaieksperimentainorminimas įžymybėskeiksmažodžiaiideologijostarmės kalbos kaita žurnalistaižiniasklaida jaunimo kalba tapatybė rusų kalbasociolingvistinė kompetencija tekstynas radijas taisymai Vilniaus kalba vilniečiai etnografija moksleiviaikalbininkai kirčiavimaskalbos politika leksika sociolingvistinis interviu tartisraštingumas anglų kalba bendrinė kalba mokykla kolokvializacija sovietaidaugiakalbystė neformalusis stilius



Svetainių kūrimas