Apie kalbą sociolingvistiniu žvilgsniu
Giedrius Tamaševičius
Televizijos ir radijo kalba pasikeitė, eteryje nuskambėjus žodžiui „velniop“
„Žmonės vis dar jaučia privataus ir oficialaus kalbėjimo ribą, ji aiškiai suvokiama. Todėl rimtame kontekste juokinga išgirsti žodį, įprastą neformalioje aplinkoje. Tai prajuokina kaip geras pokštas, be to, kalbėtojas tuo parodo solidarumą – jis naudoja tokį žodį kaip ir aš. [...] Sovietmečiu ir net vėlesniame laikotarpyje dažniausiai būdavo kalbinami tam tikrų profesijų atstovai, kalbėję apie darbą, o privatų gyvenimą – labai santūriai. Bet prasidėjus pokyčiams iš pereinamojo laikotarpio turime labai įdomių laidų. Jose kalbinami, pavyzdžiui, aktoriai. Jie atvirai kalba apie asmeninį gyvenimą, kalba su aistra. Nuskamba žodžiai tokie žodžiai kaip „po velnių“ ar „velniop“.“ [Giedriaus Tamaševičiaus interviu, lrt.lt 2016-12-01]
kalbininkaitarmėskalbos politika žiniasklaidasociolingvistinė kompetencija įžymybės viešoji erdvė keiksmažodžiai nuostatos kolokvializacijajaunimo kalbaideologijoseksperimentai neformalusis stilius bendrinė kalbatartis TV sovietai vilniečiai kalbos ideologija kirčiavimas tapatybėžurnalistai kalbos kaita tekstynas anglų kalba radijasdaugiakalbystė stereotipai raštingumasVilniaus kalbarusų kalba taisymaimokyklamoksleiviai leksika sociolingvistinis interviu norminimas etnografija



Svetainių kūrimas