Kalbos nuostatų eksperimentų rezultatai

Eksperimentai atlikti miesteliuose aplink Telšius, Marijampolę, Šiaulius, Panevėžį, Uteną, Alytų, Kauną ir Vilniuje (žr. 1 žemėlapyje „Miestai, kurių mokyklose atlikti eksperimentiniai tyrimai“). Iš viso iki 2012 m. vasaros apklausta 1451 devintų ir dešimtų klasių moksleivis (703 merginos, 712 vaikinų, 36 lyties nenurodė) iš 21 miestelio po vieną mokyklą ir Vilniaus dvi mokyklas, iš viso iš 23 mokyklų.

1 žemėlapis   

Stipri vietos tapatybė labiausiai matyti iš aukščiausiai reitinguojamos savo krašto, didžiausio ar artimiausio miesto tarmės: atvirai vietos lojalumas reikštas keturiose iš aštuonių tyrimo vietų – Telšiuose, Alytuje, Kaune, Vilniuje. Čia vertinimai išsidėliojo pagal klasikinį hipotetinį modelį: aukščiausiai reitinguota sava šnekta, tada oficialiosios ideologijos palaikoma bk ir prasčiau (arba vienodai kaip bk) Vilniaus kalba. Likusiose keturiose tyrimo vietose (Utenoje, Panevėžyje, Šiauliuose ir Marijampolėje) tarmė taip pat gavo aukštus reitingo balus, tačiau teigiami jos vertinimai statistiškai nebuvo aukštesni už kitų kalbos atmainų, t. y. tarmė buvo įvertinta vienodai aukštai su Vilniaus miesto kalba (Utenos regione vietos tarmės poziciją veikiausiai pamažino aukštų balų padalijimas Utenai ir Anykščiams). Tokie aukšti oficialiai žemai kotiruojamos Vilniaus kalbos vertinimai mūsų tyrime yra gana netikėtas rezultatas: keturiuose iš aštuonių tyrimo vietų Vilniaus ir bk vertinimai nesiskyrė, o dviejose Vilniaus kalba buvo įvertinta netgi aukščiau nei bk. Gali būti, kad aukštus Vilniaus vertinimus lėmė žmonėms įprasta nuostata, kad įvardijimas „Vilniaus kalba“ yra „bendrinės kalbos“ sinonimas.

Vis dėlto ateities kalbos vartosenos poslinkius tiksliausiai turėtų rodyti nesąmoningos kalbėtojų nuostatos. Taigi tyrime buvo keliami klausimai, ar pastebėtas vietos patriotizmas garantuoja kalbantiesiems regionine tarme socialinį patrauklumą? Koks bk ir Vilniaus kalbos santykis vertinant jomis kalbančių asmenų savybes? Jeigu bk yra geriausia kalba, kokie bruožai ją reprezentuoja?

Eksperimentai su stimulais (bk, Vilniaus kalbą ir regioninę tarmę reprezentuojančiais kalbėtojų įrašais, kiekvienai atmainai po 4 dviejų vaikinų ir dviejų merginų įrašus) atskleidė keletą kalbos įvairovei svarbių kaitos momentų. Visuose regionuose tarmiškai kalbantys stimulai buvo įvertinti statistiškai reikšmingai prasčiau už Vilniaus ir bk stimulus: šie kalbėtojai vertintojams atrodė kaip mažiau protingi, rimti, pasitikintys savimi, patikimi, siekiantys tikslo, įdomūs, malonūs, kieti. Neturime ankstesnių tyrimų, kad galėtume pasakyti, kada prasidėjo šis neigiamo vertinimo procesas, nes nuostatoms susiformuoti reikia laiko, tačiau mūsų tyrime jis užfiksuotas ir yra vertintinas kaip akivaizdus faktas, kad tarminis kodas Lietuvos kalbinėje bendruomenėje turi menkesnį socialinį mobilumą už netarminius Vilniaus ir bk kodus.

O štai bk ir Vilniaus kalbos stimulų vertinimas atskleidė augančią toleranciją variantiškumui ir galimą bk sampratos ribų plėtimą. Teigiamiausios asmeninės savybės, susijusios su viršenybės dimensija, buvo priskirtos bk kalbėtojams, o pagal su socialiniu patrauklumu, dinamizmu asocijuojamas savybes Vilniaus kalbos stimulai buvo įvertinti be statistinio skirtumo nuo bk: visuose regionuose kaip vienodai įdomūs, dalyje dar ir kaip kieti ir malonūs. Panevėžio regione vilniečiai kalbėtojai statistiškai reikšmingu skirtumu įvertinti kaip įdomesni ir malonesni už bk kalbėtojus (žr. 2 žemėlapį).

2 žemėlapis   

Šie rezultatai vertintini kaip rodantys galimą vertybinį lūžį ir veikiausiai susiję su žiniasklaidos raida, jos neformalėjimo polinkiais.