Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai

Sociologų teigimu, šiuolaikinės visuomenės šiandien patiria itin smarkius socialinius ir kultūrinius pokyčius. Su jais susijusi ir kalbinių nuostatų, taip pat ir pačios kalbos kaita. Greta bendrinės kalbos, buvusios kalbos atmainų hierarchijos viršuje, imamos vertinti ir kitos kalbos atmainos. Auga regioninių tarmių prestižas, į viešumą ateina populiarioji kultūra ir vadinamoji paprastoji kalba.

Pagrindinis projekto tikslas buvo gauti lyginamųjų duomenų apie lietuvių kalbos standartizavimą ir kalbos atmainų prestižą per paskutinius 5 deš., kurie leistų įvertinti lietuvių kalbos ir kalbėtojų tapatybės kaitą, standartizavimo ideologijos prigimtį ir vaidmenį Lietuvos kalbinėje bendruomenėje. 
 
Kelti šie tiriamieji klausimai:  

• Kokia socialinė vertė šiandien priskiriama bendrinei kalbai ir kitoms lietuvių kalbos atmainoms? Kokią metodinę ir teorinę reikšmę turi sąmoningų ir nesąmoningų nuostatų matavimai?
• Kaip kito viešosios kalbos vartosena, kai TV ir radijuje ideologizuotus tekstus ėmė keisti necenzūruojamas kalbėjimas, atspindintis ir formuojantis viešųjų asmenų ir jų auditorijos tapatybes? Kokį vaidmenį kuriant ir skleidžiant kalbos ideologijas ir standartus vaidina žiniasklaida?
• Kokia savimone rėmėsi kalbos standartizavimas moderniai tautai kuriantis etnolingvistiniu pagrindu, kaip jis transformavosi sovietmečiu ir koks įsitvirtino dabartinėje Lietuvoje?

Su deskriptyviaisiais ir teoriniais tikslais sietas taikomasis tikslas suteikti teorinių ir empirinių duomenų demokratinės kalbos politikos plėtrai, skleisti informaciją apie lietuvių kalbos standartizavimo ir kaitos procesus Lietuvos ir tarptautinei mokslininkų bendruomenei, moksliniais argumentais sustiprinti viešąsias diskusijas, svarstymus, sprendimus, susijusius su kalbos norminimo klausimais. 

Projektas buvo savarankiška neformalaus Europos sociolingvistų bendradarbiavimo tinklo SLICE (Standard Language Ideology in Contemporary Europe) dalis. Kopenhagos universiteto iniciatyva buvo suburti mokslininkai iš 12 valstybių (be Lietuvos, Airijos, Austrijos, Danijos, Didžiosios Britanijos, Islandijos, JAV (konsultantai), Norvegijos, Olandijos, Suomijos, Švedijos, Vokietijos). Tinklo iniciatorius – Kopenhagos universiteto Fundamentinių kalbos kitimo tyrimų centro LANCHART prof. Tore Kristiansenas. 

 

Sudedamosios dalys ir metodai

Vykdant projektą buvo atliekami trijų sričių tyrimai: 1) reprezentatyvūs kalbos nuostatų eksperimentai ir filmuotos mokinių grupių diskusijos 9 Lietuvos miestų regionų mokyklose, 2) retrospektyvus paskutinių penkių dešimtmečių TV ir radijo kalbos tyrimas, 3) istorinis lietuvių kalbos priežiūros aparato, galios santykių ir standartizavimo ideologijų tyrimas.  

Projekto dalyviai

Projektą vykdė Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos skyrius, dalyvavo kolegos iš Vilniaus universiteto Filologijos ir Istorijos fakultetų, Žurnalistikos instituto, Vytauto Didžiojo universiteto. 

Projekto publikacijos

Projektą rėmė Lietuvos mokslo taryba, nacionalinė programa Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas. Vadovė Loreta Vaicekauskienė.