Apie tai, kad kalbos vartotojų požiūris į kitas kalbas, įvairias tos pačios kalbos atmainas, jų pačių kalbą yra svarbus duomenų šaltinis, papildantis kalbos vartosenos tyrimus, sociolingvistai žino jau bent penkiasdešimt metų. Lietuvoje sistemingi nuostatų tyrimai atliekami palyginti neseniai.

2009 m. vykdėme projektą, pavadintą Baltų sociolingvistika (BalSoc): kalbinės nuostatos Lietuvoje ir Latvijoje (partneriai buvo Latvijos ir Liepojos universitetai). Čia pristatome lietuvišką tyrimo dalį.

Tyrimo informantais buvo pasirinkta viena profesinė grupė – TV ir radijo žurnalistai. Žurnalistai mums įdomūs kaip viešosios erdvės kalbėtojai, iš kurių tradiciškai tikimasi girdėti idealią bendrinę kalbą. Tačiau viešoji kalba keičiasi, mažėja oficialumo, didėja stilių įvairovė, žiniasklaida stengiasi kalbėti žiūrovams jų kalba. Kitaip sakant, VIEŠAI KALBĖTI ĮVAIRIAI TAMPA NORMA. Įdomu, kad žurnalistai kaltinami už tai, kad jie esą nemoka ir nesimoko norminės kalbos. Ar tai reiškia, kad šimtą metų aktyviai diegiamas bendrinės kalbos idealas dabartinei viešajai kalbai netinka? Kokią kalbą profesionalūs viešosios erdvės kalbėtojai laiko parankiausia šiuolaikinės žiniasklaidos įvaizdžiui kurti?

Informantų atranka ir klausimai

Žurnalistų nuomonė tirta atliekant su jais kokybinius struktūruotus interviu. Pasiaiškinus, koks yra rimtų ir pramoginių laidų žurnalistų amžiaus vidurkis ir tipiška lytis, nuspręsta tyrimo grupę sudaryti iš 32–42 metų vyrų. Interviu atlikti su dvidešimt keturiais informantais, skirstant po lygiai į keturias grupes pagal laidų tipą ir išsilavinimą, žr. lentelę.

	Jaunimo ir populiarios pramoginės laidos	Rimtos laidos akademinei auditorijai
Baigę žurnalistiką informantai	6	6
Nebaigę žurnalistikos informantai	6	6
Iš viso informantų: 24	12	12

Į laidų tipą ir išsilavinimą atsižvelgta, darant prielaidą, kad tai gali veikti žurnalistų nuostatas. Atrinkti tipiškieji informantai pasirodė esantys pagrindiniai, gerai visiems žinomi žiniasklaidos veikėjai, vidutiniškai apie 15 metų dirbantys populiariausiose pagrindinių radijo ar TV transliuotojų laidose. Bendra interviu trukmė – 22 val.

Žurnalistų klausėme:

• ką jie laiko gera kalba, kokius kalbos ar kalbėjimo bruožus labiausiai vertina,
• kaip supranta kalbos prestižą ir kaip žiūri į viešosios kalbos neformalėjimą,
• kaip vertina savo pačių kalbos kompetenciją,
• ką mano apie dabartinę kalbos padėtį, kalbos politiką, kalbos taisymus.

Apie tyrimo rezultatus

Publikacijos

Nevinskaitė, Laima, 2009: Grėsmės kalbai ir kalbos priežiūra: žurnalistų požiūris, Kalbos kultūra 82, 173–189.

Girčienė, Jurgita, 2010: Laidų vedėjai apie neformalią raišką žiniasklaidoje, Kalbos kultūra 83, 307–321.

Vaicekauskienė, Loreta, 2011: Oficialioji lietuvių kalba yra negyva kalba. Žurnalistai apie lietuvių kalbos standartą televizijoje ir radijuje, Darbai ir dienos 55, 191–205.

Vaicekauskienė, Loreta, 2012: ‘Good language’ and insecure speakers: A study into metalinguistic awareness of TV and radio journalists in the context of language monitoring in Lithuania. In A. Usonienė, N. Nau and I. Dabašinskienė (eds.) Multiple Perspectives in Linguistic Research on Baltic Languages. Newcastle upon Tyne: Cambridge Scholars Publishing, 76–103.

Projektą rėmė Lietuvos valstybinis mokslo ir studijų fondas, vadovė Loreta Vaicekauskienė.