Kalbos nuostatų eksperimentai

Žiniasklaidos demokratėjimas ir technologijų plėtra per paskutinius porą dešimtmečių smarkiai pakeitė viešosios kalbos vartoseną. Tai, kas iki šiol laikyta išimtinai standartizuotos, redaguojamos, parengtos rašomosios ir šnekamosios bendrinės kalbos erdve, šiandien tampa vieta reikštis pačioms įvairiausioms kalbos atmainoms. Mažesniuose miestuose atgimsta regioninė tapatybė ir ryškiausias jos požymis – tarmės, didmiesčių ir elektroninės terpės kalbai darosi įprasti įvairūs socialiai žymėti bruožai. Bendrinė kalba, suprantama, niekur nedingsta, tačiau auganti tolerancija kalbos įvairovei ima veikti ir jos turinį, ir statusą. Kitaip tariant, viešai kalbėti įvairiai darosi įprasta.

Naujausi nuostatų tyrimai rodo, kad šiuolaikinių bendrinių kalbų situacija iš tiesų keičiasi. Keliama hipotezė, kad permainos gali būti dviejų krypčių: arba 1) (dažniausiai) vienintelės geros kalbos poreikis išlieka, bet konservatyvią bendrinę kalbą ima keisti modernusis jos variantas ir įteisinamas naujas standartas, arba 2) greta bendrinės kalbos viešai imamos vartoti kitos kalbos atmainos ir jos visos laikomos vienodai tinkamais standartais.

Mūsų projekto eksperimentais kaip tik ir siekiama išsiaiškinti bendrinės lietuvių kalbos ir kitų kalbos atmainų santykius. Nuostatų tyrimo metodas buvo eksperimentai su 9–10 klasių moksleiviais septynių didžiųjų Lietuvos miestų regionuose ir Vilniaus mieste (žr. žemėlapyje raudonai pažymėtus miestus). Regionų centrai reprezentuoja visus etnografinius ir tarminius Lietuvos regionus ir yra parinkti atsižvelgiant į miesto kultūrinį ir urbanistinį statusą. Mažesni miestai ir miesteliai yra nedideliu atstumu nuo centrų ir priklauso jų administracinio pavaldumo bei įtakos zonai. Taigi didieji miestai galėtų būti vertinami kaip potencialūs normos traukos centrai, kurie formuoja regioninės kalbos standartą. 

Metodiškai griežtai kontroliuojami du kalbos vertinimo ir nuostatų aspektai – sąmoningasis ir nesąmoningasis, nes yra įrodyta, kad nuo  to priklauso gaunami duomenys: tiesioginiai tyrimai išryškina sąmoningąsias, paprastai su oficialiąja ideologija sutampančias nuostatas, o netiesioginiai eksperimentai atskleidžia nesąmoningą, tačiau labiau su realia elgsena (kalbos vartosena) susijusį požiūrį. Per eksperimentus tiriamos moksleivių nuostatos trijų lietuvių kalbos atmainų atžvilgiu – bendrinės kalbos, Vilniaus kalbos ir jų regioninio centro kalbos. Nesąmoningos nuostatos matuojamos atliekant kalbėtojo vertinimo testą (angl. Speaker Evaluation Experiment, SEE): moksleiviai gauna paklausyti garso įrašų (kiekvienos kalbos atmainos po 2 merginas ir 2 vaikinus) ir turi įvertinti įsivaizduojamas kalbėtojų asmenines savybes. Tyrimas remiasi prielaida, kad geresnis asmens savybių vertinimas tiesiogiai siejasi su girdėtos kalbos atmainos prestižu. Perėjus prie sąmoningos eksperimento dalies, moksleivių prašoma sudaryti kalbos atmainų (tarmių) reitingą.

Moksleivių nuostatos padeda geriau suprasti jų kalbos vartoseną ir tapatybę ir yra įdomios tuo, kad šiandieninio jaunimo vertinimai rodo ateities kalbos vartosenos polinkius. Siekiant statistinio patikimumo aplink kiekvieną regioninį centrą apklausta maždaug po 150–200 moksleivių, iš viso beveik 1500.

Apie nuostatų eksperimentų rezultatus