Kitų kalbų bruožai kaip Vilniaus jaunimo tapatybės dalis 

INGA VYŠNIAUSKIENĖ
Jaunesn. mokslo darbuotoja
idervinyte@gmail.com

Jaunimo kalbos tyrėjai pastebi, kad šiuolaikinis jaunimas, norėdamas savo kalbinei veiklai suteikti kūrybiškumo bei žaismingumo, šalia gimtosios kalbos dažnai įterpia ir kitų kalbų leksikos, pvz., danai paaugliai vartoja arabų, britai – vokiečių kalbos elementų. Tiriantys jaunimo kalbos įvairovę mokslininkai kalba ne apie atskirų kalbų vartojimą, bet apie jaunimo kalbai būdingus kitų kalbų bruožus. Tokiai kalbai apibrėžti jie vartoja terminą polilingvalizmas. Lietuvos jaunuolių kalbinė raiška šiuo požiūriu praktiškai netirta.

Šiam tyrimui pasirinkta spontaniška sostinės jaunimo kalba. Tikėtina, kad Vilnius, kaip daugiakalbis ir daugiakultūris miestas, yra itin tinkama terpė rastis įvairakalbei, mišriai jaunimo kalbos vartosenai.

Tyrime naudojami kiekybiniai ir kokybiniai metodai. Pirma atliekama kiekybinė kitakalbių elementų analizė. Ji skirta parodyti kitų kalbų elementų vartosenos dažnumą skirtingose amžiaus ir lyčių grupėse. Vėliau taikomas pokalbio analizės metodas: atliekant pasakymų sekų analizę, tiriamos kitų kalbų elementų socialinės reikšmės. Jos priklauso tiek nuo ankstesnių, tiek nuo tolesnių pasakymų: ankstesni pasakymai atskleidžia kontekstą ir leidžia interpretuoti pavartotą kalbinį elementą, o tolesni pasakymai parodo buvusią pašnekovo reakciją.

Šiame tyrime į polilingvalų Vilniaus jaunimo elgesį žiūrima kaip į tapatybės ir nuostatų raiškos priemonę, atskleidžiama, kokias įvairialypes socialines tapatybes Vilniaus jaunuoliai kuria, pasitelkdami polilingvalią raišką, kaip jie vertina kitus kalbėtojus. Tyrimo medžiaga – tekstyno „Kalba Vilnius“ dalis – paauglių kalbos tekstynas.
 

---

Esu dėkinga savanoriams informantams, sutikusiems padovanoti savo kasdienės, suaugusiojo ausiai dažnai nepasiekiamos, bet sociolingvistiniu požiūriu be galo įdomios, kalbos.