Fonetinių ir akcentinių ypatybių tyrimas 

RAMUNĖ ČIČIRKAITĖ
LKI Sociolingvistikos skyriaus doktorantė
ramune.cicirkaite@gmail.com
XX a. pirmoje pusėje vykdytuose kaimo dialektologijos tyrimuose svarbiausi informantų atrankos principai nusakomi santrumpa NORMS – non-mobile, older, rural, male speakers. Kitaip tariant, informantais anksčiau dažniausiai tapdavo vyresnio amžiaus vyrai, kurie būdavo gimę ir visą laiką gyvenę toje pačioje kaimo vietovėje: buvo manoma, kad tokių informantų kalboje geriau išlaikomos tiriamosios kalbos atmainos ypatybės. Intensyvėjant urbanizacijos procesams, tyrėjų dėmesio centre atsidūrė miestai, o nuo XX a. vidurio pradėtos tyrinėti ir miesto gyventojų kalbos, įvairios jų atmainos.

Lietuvių kalbotyroje iš visų kalbos atmainų daugiausia dėmesio vis dar sulaukia kaimuose vartojama lietuvių kalba, o bent kiek išsamesnių miesto kalbos tyrimų palyginti mažai. Kodėl? Priežasčių gali būti daug. Manyčiau, kad viena iš jų – tradicinėje lietuvių kultūroje vyraujantis neigiamas miesto vaizdinys ir kaimo kultūros (taigi ir kalbos) idealizavimas, taip pat noras pirmiausia ištirti tai, kas gali padėti atkurti senosios (tikrosios, grynosios) lietuvių kalbos vaizdą.

Šiuo tyrimu siekiama nustatyti, kaip kalba sostinės Vilniaus gyventojai. Svarbiausi tyrimo tikslai – išanalizuotiskirtingo amžiaus, lyties, išsilavinimo ir socialinio statuso vilniečių fonetinius (tarties) ir akcentinius (kirčiavimo) variantus. Bus tiriama, kurie variantai priskirtini vilniečių kalbos branduoliui, o kurie laikytini skiriamuoju skirtingų socialinių grupių vilniečių lietuvių bruožu, kaip vilniečių kalba varijuoja keičiantis kalbėjimo stiliui (kurių bruožų mažėja, o kurių – daugėja) ir koks šio varijavimo santykis su bendrinės lietuvių kalbos tarties ir kirčiavimo normomis.

Pastebėta, kad Vilniaus kalbos bruožai plinta sakytinėje žiniasklaidoje. Kalbos normintojų tokia raida (ir ypač kai kurios vilniečiams būdingos žurnalistų kalbos ypatybės) vertinama neigiamai, tačiau sistemingų tyrimų nėra. Kaip tik todėl tyrimas papildytas dar vienu aspektu – bus tiriamas vilniečių kalbos santykis su TV ir radijo kalba.

Empirinė tyrimo medžiaga – vykdant projektą „Kalba Vilnius“ įrašyti sociolingvistiniai interviu su įvairaus amžiaus, lyties, išsilavinimo ir socialinio statuso suaugusiaisiais vilniečiais.