Sakytinės žiniasklaidos tekstyno sandara

Radijo ir televizijos laidų atranką tekstynui lėmė tyrimo tikslai ir gana ribotas archyvinių laidų prieinamumas. Atranka atlikta pagal tris kriterijus:

1. Chronologinis kriterijus. Visų pirma sąlygiškai išskirti trys pagrindiniai sakytinės žiniasklaidos raidos etapai, kuriems būdingi skirtingi projektui aktualių kalbos ypatybių deriniai: sovietmečio laikotarpis (1960–1987), pereinamasis laikotarpis (1988–1992) ir dabartinis laikotarpis (1993–2010). Dėl dabartinio laikotarpio laidų įvairovės ir sunkiai prieinamų ankstesnių laikotarpių medžiagos dabartinio laikotarpio dalis tekstyne yra didžiausia.

2. Žanrų ypatumai, lemiantys kalbos bruožus. Šios projekto dalies tyrimo tikslui (ištirti sakytinės žiniasklaidos kalbos kaitą neformalumo aspektu) buvo svarbūs keli laidų požymiai: monologas vs. dialogas, spontaniškas vs. nespontaniškas kalbėjimas, profesionalūs vs. neprofesionalūs dalyviai. Siekiant taip atrinkti laidas, kad į tekstyną pakliūtų pagal šiuos kriterijus įvairių laidų, nuspręsta susitelkti ties dokumentiniais (nevaidybiniais) žanrais, kurių pagrindinę dalį sudaro viešasis kalbėjimas. Taigi į tekstyną įtrauktos trijų žanrų grupių laidos: pokalbių laidos, dokumentiniai filmai ir apybraižos, žurnalai ir informacinės laidos.

3. Laidų prieinamumas. Atrenkant laidas į tekstyną, susidurta su archyvinių laidų prieinamumo problema. Pavyzdžiui, iš sovietinio laikotarpio daugiau išliko tų laidų ar jų fragmentų, kurios buvo įrašomos į kino juostą (dokumentinių filmų ir apybraižų), o tiesiogiai transliuotų laidų (diktorių skaitomų žinių laidų fragmentų, iš studijos transliuotų laidų) praktiškai nėra išlikusių. Nepavyko rasti ir visų norimų laidų įrašų iš kitų laikotarpių. Tai neišvengiamai ribojo ir veikė laidų atranką.

Lentelėje matyti televizijos ir radijo laidų pasiskirstymas valandomis pagal laikotarpius ir žanrus: