Eterio įžymybių kalba
Eterio įžymybių kalba
GIEDRIUS TAMAŠEVIČIUSMokslo darbuotojas, hum. m. dr.giedrius.tamasevicius@lki.ltBendrinės lietuvių kalbos normintojai ir viešąją kalbą kontroliuojančių institucijų pareigūnai ne vienus metus nuogąstauja, kad sakytinės žiniasklaidos kalba prastėja ar net degraduoja. Greta tarties ir kirčiavimo trūkumų paprastai itin neigiamai vertinama, kai ryškios televizijos asmenybės vartoja neformaliojo stiliaus žodžius. Vis dėlto, nepaisydami kritikos, televizijų vadovai populiariausias laidas ir toliau patiki vesti žmonėms, ne kartą įvardintiems piktybiniais kalbos normų pažeidėjais, nekompetentingais dirbti eteryje. Kuo galima būtų paaiškinti tokį neatitikimą tarp kalbai keliamų reikalavimų ir realios vartosenos? Manyčiau, kad čia turime reikalą su ideologiniu konfliktu tarp dviejų skirtingų požiūrių į sakytinę žiniasklaidą. Pirmajam atstovauja normatyvinė lietuvių kalbos tradicija, radiją ir televiziją laikanti viena iš pagrindinių bendrinės kalbos sklaidos priemonių. Ypatingas vaidmuo įgyvendinant šią misiją skiriamas laidų vedėjams, kurių kalba turinti būti taisyklinga ir pavyzdinė – reprezentuojanti kalbėjimo viešumoje etaloną. Kitą požiūrį pristato sociolingvistiniai žiniasklaidos kalbos tyrimai, teigiantys, kad televizijos ir radijo kalba neišvengiamai privatėja ir įvairėja. Šie pokyčiai siejami su visuomenės demokratėjimo procesais, bendravimo viešumoje neformalėjimu ir ypač permainomis pačioje žiniasklaidoje. Radijas ir televizija, siekdami aukštesnių reitingų ir komercinės sėkmės, šiandien vis daugiau taikosi prie tikslinės auditorijos poreikių ir kalbos. Bene ryškiausiai tai krinta į akis pokalbių laidose, kur tapo įprasta derinti oficialųjį, formalųjį bendravimo stilių su kasdieniu, kone buitinį pokalbį imituojančiu kalbėjimu. Galima manyti, kad geriausiais šiuolaikinių pokalbių laidų vedėjais ir pašnekovais turėtų tapti plataus kalbinio repertuaro kalbėtojai, gebantys kaitalioti kalbėjimo stilių, įveikti oficialiojo kalbos standarto rėmus.
Darbe keliama hipotezė, kad už prastą kalbą kalbos normintojų kritikuojami laidų vedėjai ir dalyviai iš tiesų išsiskiria gera sociolingvistine kompetencija, o jų kalba yra visuomenės demokratėjimo ir individualėjimo bei globalių permainų radijuje ir televizijoje atspindys. Norėdamas patikrinti šias prielaidas atlikau Lietuvos eterio įžymybių – populiarių pokalbių laidų vedėjų sociolingvistinės kompetencijos tyrimą. Tokiuose tyrimuose ypač svarbi komunikacinės situacijos kaita, parodanti, ar kalbėtojas sugeba atsižvelgti bendravimo situaciją. Tiriami trys pagrindiniai veiksniai: laidos žanras (debatai ar pokalbių šou), dalyvių vaidmenys (pvz., vedėjas, ekspertas, įžymybė), ir pašnekovų santykiai (maža ar didelė socialinis atstumas).
Pagrindinis eterio įžymybių atrankos kriterijus mano tyrime buvo tiriamųjų dalyvavimas kuo įvairesnėse laidose. Taip pat atsižvelgiau į laidų vedimo patirtį ir profesionalumą kitose veiklos srityse. 2009–2011 m. tiriamuoju laikotarpiu iš maždaug 15 bent iš dalies atrankos kriterijus atitikusių pokalbių laidų vedėjų pasirinkau keturis kandidatus – dainininką Marijų Mikutavičių, pramoginių renginių vedėją Arną Klivečką, aktorių Vytautą Šapranauską ir mokslininką Alfredą Bumblauską. Visi jie buvo pripažinti savo srities profesionalai, o atsidūrę televizijos laidų eteryje, tapo viešosios erdvės įžymybėmis, daugeliui gerai pažįstamais žmonėmis, populiarumo neprarandančiais jau daugiau nei dešimtmetį. Iš jų vedamų pokalbių laidų tikimasi didžiausio žiūrovų dėmesio, jų pasisakymai tampa interneto naujienų portalų antraštėmis. Kaip įžymybės jie yra nuolat kviečiami dalyvauti įvairiose gyvenimo būdo, pokalbių šou laidose, kaip ekspertai – debatų laidose.
Taigi į tyrimą įtrauktos pokalbių laidos, kuriose tiriamiesiems teko skirtingi vaidmenys ir skirtingi pašnekovai, tiek viešojo, tiek privataus gyvenimo temos. Iš viso buvo padaryti 20 laidų išrašai (17 televizijos ir 3 radijo laidos, transliuotos per LTV, TV3, BTV, TV6 ir „Lietuvos radiją“ bei „Žinių radiją“). Tiriamųjų kalbos apimtis buvo skaičiuojama žodžiais: iš viso tirtose laidose Šapranauskas pavartojo 7500, Mikutavičius – 7700, Klivečka – 9100, o Bumblauskas – 9600 žodžių. Nuo bendro kiekvieno tiriamojo atskiroje laidoje pavartotų žodžių kiekio buvo skaičiuojamas neformaliosios leksikos vienetų vartojimo procentas. Tokiai leksikai tyrime priskiriami žodžiai, laikomi nevartotinais bendrinėje lietuvių kalboje: svetimos kilmės tarmybės, slengo žodžiai ir pasakymai, žargonybės, žodžiai, įtraukti į „Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą“.
Tyrimas parodė, kad tirtųjų žiniasklaidos įžymybių kalbos stiliaus pasirinkimas kiekvienu atveju buvo derinamas prie laidos konteksto ir pašnekovo, tiriamieji keitė kalbėjimo stilių taip, kaip reikalauja konkreti komunikacinė situacija. Su tais pašnekovais, nuo kurių juos skiria didesnė socialinė distancija (dėl amžiaus, lyties skirtumo, dėl to, kad yra mažai pažįstami), jie kalbėjo formaliau, vengė familiarumo. Kalbinant artimus draugus ar gerai pažįstamus, mažas atstumas buvo pabrėžiamas neformaliajam stiliui būdinga leksika.
Neabejotinas sociolingvistinės kompetencijos ženklas yra ne tik tirtųjų kalbėtojų gebėjimas keisti kalbą atsižvelgiant į santykį su pašnekovais, bet ir stiliaus kaita dėl pokalbių temų, susijusių su laidų žanru. Pokalbių šou laidose, kuriose paprastai aptariamos privataus gyvenimo temos, neformaliojo stiliaus leksikos imamasi draugiškumui, familiarumui ir emocijoms reikšti, pabrėžiant mažą socialinį atstumą tarp pašnekovų. Debatų laidose, diskutuodami politinėmis, mokslinėmis temomis, neformaliojo stiliaus žodžius tiriamieji pasitelkia kur kas rečiau, dažniausiai tik tam, kad pagyvintų dalykinį pokalbį, padarytų jį suprantamesnį platesnei auditorijai. Neformaliojo stiliaus leksika vartojama ir atsižvelgiant į vaidmenį laidoje. Dalyvaudami pramoginėse pokalbių laidų kaip įžymybės, tiriamieji dažniausiai bendradarbiauja su laidų vedėjais ir, vartodami neformaliojo stiliaus leksiką, prisideda kurdami bendravimo kasdienėje aplinkoje įspūdį, įprastą šiuolaikinėje sakytinėje žiniasklaidoje. Kaip jau buvo minėta, gebėjimas prisitaikyti prie pašnekovo ir įvertinti, kokia kalba yra artima laidos auditorijai, yra vienas iš esminių reikalavimų šiuolaikiniam pokalbių laidų vedėjui. Atliktas tyrimas šiuo požiūriu patvirtino Marijaus Mikutavičiaus, Alfredo Bumblausko, Vytauto Šapranausko ir Arno Klivečkos sociolingvistinę kompetenciją – gebėjimą kalbėti taip, kaip reikalauja konkreti komunikacinė situacija.
Projektą ketinu tęsti papildęs jį populiarios pokalbių laidų vedėjos ir garsaus politiko sociolingvistinės kompetencijos tyrimu.
raštingumas anglų kalbažiniasklaida moksleiviaijaunimo kalbaVilniaus kalba tapatybėkalbos ideologija sociolingvistinė kompetencijadaugiakalbystė nuostatosbendrinė kalba rusų kalba TV radijastarmės norminimas tekstynas ideologijos neformalusis stilius įžymybės kalbos politika sociolingvistinis interviuetnografija taisymai kolokvializacija viešoji erdvė stereotipai keiksmažodžiai mokykla eksperimentai tartisžurnalistai kalbininkaikalbos kaita kirčiavimas sovietai vilniečiai leksika