Trumpai apie mane

Manau, kad man labai pasisekė. Mano asmeninis ir dalykinis požiūris į kalbą visiškai sutampa. Manau, kad kalbos ir kalbų įvairovė, variantiškumas yra objektyvus socialinio bendrumo ir atskirties atspindys, kad kalbą reikia vertinti atsižvelgiant į socialinius, kultūrinius, psichologinius dalykus. Esame skirtingi ir panašūs, tokia yra ir mūsų kalba. Aukščiausia kompetencija, mano akimis, yra ta, kai kalba leidžia tau atlikti reikiamus socialinius vaidmenis, kurti pačią įvairiausią tapatybę, kai esi įvaldęs ne vieną stilių. Tokia kalba mane džiugina. Dar labiau džiugina, kai žmonės moka keletą kalbų.

Domiuosi šiuolaikine kalbotyra – sociolingvistika, psicholingvistika, pragmatika. Mano darbo sritys yra:
 

• kalbinės nuostatos,
• kalba ir tapatybė, jaunimo kalba,
• kalbos politika, standartizavimo ideologijos,
• kalbų kontaktai, globalioji anglų kalba,
• leksikografija,
• vertimas.

Be Lietuvių kalbos instituto, dar dirbu Vilniaus universitete, Skandinavistikos centre.

Kalbos tyrimų projektai

2013–2016: GLOBLINMED: Globalización y Plurilingüismo Social y Familiar en Comunidades Lingüísticas Medianas, FFI2012-35502 [Globalization and  social and family plurilingualism in medium-sized linguistic communities] (vykdo Barselonos universitetas, vadovas Emili Boix-Fuster, finansuoja Ispanijos vyriausybė, dalyvauja Lietuva, Estija, Danija, Čekija, Olandija)
 
2012–2014: Kalba Vilnius II: miestas ir kalbos įvairovė, LMT Nacionalinė mokslo programa Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas (projekto mokslinė vadovė, vykdytojas LKI)

2010–2013: Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai, LMT Nacionalinė mokslo programa Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas (projekto mokslinė vadovė, vykdytojas LKI, partneriai VU, VDU)

2010–2012: Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis: miestai ir miesteliai, LMT Nacionalinė programa Lituanistikos plėtra (projekto išorinė konsultantė, vykdytojas VU, vadovė Meilutė Ramonienė)

2010: Kalba Vilnius: Vilniaus kalbos vaidmuo šiandieninėje Lietuvoje, LMT Nacionalinė mokslo programa Valstybė ir tauta: paveldas ir tapatumas (projekto mokslinė vadovė, vykdytojas LKI)

2007–2010: Naujųjų lietuvių kalbos svetimžodžių vartosenos 1998–2008 tyrimas (VLKK programa Valstybinės kalbos norminimas, vartojimas, ugdymas ir sklaida 2006–2015 m.) (projekto mokslinė vadovė, vykdytojas LKI)

2009: Baltų sociolingvistika (BalSoc): kalbinė visuomenės savimonė Lietuvoje ir Latvijoje, LMSF remiamos veiklos kryptis „Mokslininkų grupių projektai“ (projekto mokslinė vadovė; vykdytojas LKI, partneriai – Latvijos ir Liepojos universitetai)

2007–2009: Kalbų vartojimas ir tautinė tapatybė Lietuvos miestuose, LMSF remiamos veiklos kryptis „Fondo inicijuotos programos – ministerijų užsakomų programų projektai“ (projekto dalyvė; vydytojas VU,  vadovė Meilutė Ramonienė, partneriai LKI ir VDU)

2007–2008: Sakytinės lietuvių kalbos tekstyno kūrimas, LMSF programa Lituanistikos mokslinių tyrimų prioriteto įgyvendinimas 2007–2008 metais (projekto dalyvė; vydytojas VDU, vadovė Ineta Dabašinskienė, partneriai LKI, VU, ŠU)

2022

2020

 

 

2019

Nevinskaitė, Laima, Tamaševičius, Giedrius. Ar preskriptyvizmas veikia? Taisomi žodžiai Lietuvos radijo ir TV eteryje 1960–2010. Mokslo studija. Mokslinė redaktorė Loreta Vaicekauskienė. Specialusis „Taikomosios kalbotyros“ numeris (13),  2019, 118 p. 

________ (su Vilija Schoroškaite). Gal galime sakyti vienas kitam TU? Visuomenės neformalėjimo atspindžiai Danijos ir Lietuvos televizijų serialuose nuo 7 dešimtmečio iki šių dienų. Taikomoji kalbotyra 12, 2019, 259–291. 

  ______.  “Driving Forces behind Language Change. Does Danish Theory Hold up in Lithuania?” In Ieva Steponavičiūtė Aleksiejūnienė and Loreta Vaicekauskienė (eds.) Shaping the Rings of the Scandinavian Fellowship. Festschrift in Honour of Ērika Sausverde. (Scandinavistica Vilnensis 14). Vilnius: Vilnius University Press, 2019, 241–272. 

2018

______ su Nerijum Šepečiu. „Lithuanian language planning: a battle for language and power.“ In Ernest Andrews (ed.). Language Planning in the Post-Communist Era: The Struggles for Language Control in the New Order in Eastern Europe, Eurasia and China.“ Palgrave Macmillan, 2018, 193–218.

2017

Vaicekauskienė, Loreta (sud.). Lietuvių kalbos idealai: kaip keitėsi geriausios kalbos idėja. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2017, 316 p. 

„Du sąmonės lygmenys, dvi geriausios kalbos, vienas standartas.“ In Lietuvių kalbos idealai, 92–122.   

______ su Giedrium Subačium ir Laima Nevinskaite. „Apie kalbos idealą, standartą ir kaitą.“ In Lietuvių kalbos idealai, 21–53. 

______ su Ramune Čičirkaite. „Kaip tyrėme kalbos idealus mentaliniuose vaizdiniuose.“ In Lietuvių kalbos idealai, 55–78. 

"Language Regimentation as Soviet Inheritance: Joining Scholarship and State Ideology", In Ingrid Tieken-Boon van Ostade and Carol Percy (eds.) Prescription and Tradition in Language. Establishing Standards across Time and Space, Bristol, Buffalo, Toronto: Multilingual Matters, 2017, 303–317.

2016

Loreta Vaicekauskienė ir Nerijus Šepetys (sud.). Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai.

"Kalbos standartizavimo idėjos ir teorijos". In Loreta Vaicekauskienė ir Nerijus Šepetys (sud.). Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, 19–49.

"Dabartinės lietuvių kalbos inžinerijos karkasas". In Loreta Vaicekauskienė ir Nerijus Šepetys (sud.). Lietuvių kalbos ideologija: norminimo idėjų ir galios istorija. Vilnius: Naujasis Židinys-Aidai, 2016, 245–310.

„Lietuvių kalbos mokytojai standartinės kalbos ideologijos nelaisvėje: nuostatos, praktikos, pasekmės“, Darbai ir dienos 65, 2016, 31–52 (su Migle Keturkiene).

2014

„Įvadas. Vilniaus kalba: naujas tyrimų etapas“, Taikomoji kalbotyra 2014 (6). 

„Didmiestis ir sostinė geriausios lietuvių kalbos percepcijose“, Taikomoji kalbotyra 2014 (6). 

„Graži ar protinga? Socialinės Vilniaus merginų tarties variantų reikšmės ir diskurso stereotipai“, Taikomoji kalbotyra 2014 (6). 

„Naujųjų skolinių morfologinis adaptavimas: produktyvumo modeliai“, Taikomoji kalbotyra 2013-2014 (3) (su Ineta Dabašinskiene ir Laura Kamandulyte-Merfeldiene).

 

2013

Taikomoji kalbotyra 2013-2014 (3). Teminis numeris Naujųjų lietuvių kalbos skolinių tyrimai. Sud. ir red. Loreta Vaicekauskienė. 

Pratarmė teminiam numeriui „Naujųjų lietuvių kalbos skolinių tyrimai“. Taikomoji kalbotyra 2013-2014 (3). 

„Skolos bijosi – turtų nepadarysi. Leksikos skolinimosi poreikiai ir polinkiai 1991–2013 m. rašytiniuose tekstuose“, Taikomoji kalbotyra 2013-2014 (3). 

„Kai juokas tikras, bet netikra tikrovė. Diskurso juoko ideologizavimas TV ir radijo eteryje 1960–2010“, Naujasis Židinys 8, 2013, 564–571.
 
Danų–lietuvių kalbų žodynas [sudarytoja, redaktorė, su Ebbe Flatau], trečiasis papildytas ir pataisytas leidimas, ser. Scandinavistica Vilnensia: Mokomosios knygos. Vilniaus universitetas, Tyto Alba, 2013, p. 231.

„Overt and covert evaluation of language varieties in the Lithuanian speech community“, In Tore Kristiansen and Stefan Grondelaers (eds.) Language (De)standardisation in Late Modern Europe: Experimental Studies. Oslo: Novus, 2013, 97–124 (su Daiva Aliūkaite).

2012

„Lietuvos tarmių rezervatas: socialiniai ir geografiniai tarmės mobilumo ribojimai tiesioginių tyrimų duomenimis“, Taikomoji kalbotyra 2012 (1) (su Erika Sausverde). 

„Juokai juokais, bet šiandien juokiamės daugiau ir kitaip: juokas kaip TV ir radijo diskurso bruožas 1960–2010 metais“, Darbai ir dienos 58, 2012, 283–295 (su Skaiste Aleksandravičiūte).

„Balsių ilginimas kaip sociolingvistinė vilniečių tarties ypatybė“, Taikomoji kalbotyra, 2012 (1) (su Ramune Čičirkaite). 

„Language standards in a post-modern speech community: cosmetic touch-ups and ongoing changes“, Lituanus. The Lithuanian Quarterly Journal of Arts and Sciences 58 (2), 2012, 58–71.

„‘Good Language’ and Insecure Speakers: A Study into Metalinguistic Awareness of TV and Radio Journalists in the Context of Language Monitoring in Lithuania“, In Aurelija Usonienė, Nicole Nau, Ineta Dabašinskienė (eds.) Multiple Perspectives in Linguistic Research on Baltic Languages, Cambridge Scholars Publishing, 2012, 76–103.

2011

„Language ‘nationalization’: One hundred years of Standard Lithuanian“, In Tore Kristiansen & Nikolas Coupland (eds.) Standard Languages and Language Standards in a Changing Europe. Oslo: Novus, 2011, 105–112. 

„Vilniaus klausimas“ bendrinės lietuvių kalbos sampratose: metalingvistinių vilniečių komentarų tyrimas“, Darbai ir dienos 56, 2011, 55–74 (su Ramune Čičirkaite).

„Apie kalbos raidą ir jos vaizdinius: audiatur et altera pars“, [pokalbyje dalyvavo Alfredas Bumblauskas, Marius Ivaškevičius, Nerija Putinaitė, Algis Ramanauskas, Nerijus Šepetys, Loreta Vaicekauskienė], [parengė Loreta Vaicekauskienė], Naujasis Židinys-Aidai, 2011, 1, 10–22.

„Oficialioji lietuvių kalba yra negyva kalba. Žurnalistai apie lietuvių kalbos standartą televizijoje ir radijuje“, Darbai ir dienos 55, 2011, 191–207.

2010

„Globalioji daugiakalbystės perspektyva: anglų kalbos vieta ir vaidmuo Lietuvos miestų erdvėje“, In Meilutė Ramonienė (red.) Miestai ir kalbos. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2010, 175–203. 

„Lietuvių kalbos norminimo šimtmetis: daug ideologijų ir šiek tiek vartosenos“, Naujasis Židinys-Aidai 5–6, 2010, 165–172. 

„Anglų kalbos vartojimas ir kodų kaita Lietuvos televizijų reklamose“, Kalbotyra 63 (3), 2010, 107–124 (su Reda Šmitaite).

2009

„Kalbos taisymai ir kalbinis pasitikėjimas: sociolingvistiniai nuostatų tyrimai“, Kalbos kultūra 82, 2009, 235–252 (su Vaida Švežaite). 

„Postmodernioji dvikalbystė: tautinės kalbos ir anglų kalba reklamoje“, Kalbos kultūra 82, 2009, 110–125. 
 

2008

„Preskriptyvumas ir deskriptyvumas (skolinių) norminimo politikoje“, Darbai ir dienos 50, 2008, 31–41. 

„Nauji naujųjų skolinių norminimo klausimai“, Kalbos kultūra 81, 2008, 65–79. 

„Vejledning og skrivelyst“ [Konsultacijos ir motyvacija rašyti], In Signe Skov, Peter Stray Jørgensen (red.), Skriv godt. Festskrift til Lotte Rienecker i anledning af hendes 50 års fødselsdag, København: Forlaget Samfundslitteratur, 2008, 151–153.

2007

Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2007.

„English Borrowings and Social Identity in Lithuania“, In Spritt österut: Språk og identitet, (ser. Skrifter frå Ivar Aasen-instituttet 26), Volda: Høgskulen i Volda, 2007, 50–66.

Svarbesni vertimai

Peter Seeberg, Pacientas/Patienten, Naujasis Židinys-Aidai 3, 2012, iš danų kalbos vertė danų kalbos specialybės studentai, vadovaujami Loretos Vaicekauskienės.

Claus Beck Nielsen, Proza, Šiaurės Atėnai, 2011-11-04, iš danų kalbos vertė danų kalbos specialybės studentai, vadovaujami Loretos Vaicekauskienės.

Inger Christensen, Pasaulio kraštas/Verdens Ende, Šiaurės Atėnai, 2011-05-20, iš danų kalbos vertė danų kalbos specialybės studentai, vadovaujami Loretos Vaicekauskienės.

Niels Lyngsø, Eilėraščiai, iš danų kalbos vertė Loreta Vaicekauskienė, Literatūra ir menas, 2006-09-29.

Mokomoji medžiaga mokykloms H. Ch. Anderseno 200 metų jubiliejaus minėjimui, iš danų kalbos vertė ir parengė Loreta Vaicekauskienė. 

Hansas Christianas Andersenas, Eilėraščiai, iš danų kalbos vertė Loreta Vaicekauskienė, in: Naujasis Židinys-Aidai, Nr. 9, 2005, p. 403–405.

Hansas Christianas Andersenas, Širdies skausmas, iš danų kalbos vertė Loreta Vaicekauskienė, in: Naujasis Židinys-Aidai, Nr. 9, 2005, p. 406.

Mathiasen Ch. R., Stærfeldt E. (sud.) Demokratiškos pedagogikos matai. Danų autorių straipsnių rinkinys kuriančiam pedagogui, Vilnius: Vilniaus kolegija, 2005.

[vadovėlio adaptavimas ir vertimas; 2005 m. Lietuvos aukštojo mokslo vadovėlių konkurse vadovėlis pažymėtas paskatinamąja premija] Rienecker L., Jørgensen P. S. Kaip rašyti mokslinį darbą / Rienecker L., Jørgensen P. S. Den gode opgave - opgaveskrivning på videregående uddannelser, Vilnius: Aidai, 2003.

Jens Bydam Pedagogika. Vadovėlis slaugos studentams, iš danų kalbos vertė Loreta Vaicekauskienė, Vilnius: Charibdė, 2000.

Erik Stærfeldt, Christian Rask Mathiasen, Pedagogika ir demokratija: ugdomojo darbo eksperimentai Lietuvos vaikų darželiuose, iš danų kalbos vertė Loreta Vaicekauskienė, Vilnius: Aidai, 1999.

Peter Høeg, Panelės Smilos sniego jausmas, iš danų kalbos vertė Loreta Laužikaitė, Vilnius: Tyto alba, 1995. 2-asis pataisytas leidimas 1996, 3-iasis pataisytas leidimas 1999.

Inger Brochmann, Vaikų piešinių paslaptys, iš danų kalbos vertė Loreta Vaicekauskienė, Vilnius: Presvika, 1998.

Hansas Christianas Andersenas, Pasakojimas apie mamą, iš danų kalbos vertė Loreta Vaicekauskienė, TransLinfo-projekt, Aalborg Universitet, 1997.

Peter Høeg, Moteris ir beždžionė, iš danų kalbos vertė Loreta Laužikaitė, Vilnius: Tyto alba, 1996.

Narystės asociacijose ir tinkluose

 

European Association for the Teaching of Academic Writing (EATAW), nuo 2001 

Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacija (LITAKA), nuo 2007, asociacijos valdyba, nuo 2011 

Association for the Advancement of Baltic Studies (AABS), nuo 2012 

International research network SLICE (Standard Language Ideology in Contemporary Europe), nuo 2010 

Gyvenimo aprašymas