„Jeigu vilnietis ilgino kamiene ir galūnėje, t. y. sakė ne tik „vylnius“, „pyrmas“, „būvo“, „vysas“, bet ir „kartū“, „dū“, ir tas žmogus buvo lietuvis, moksleivis tokį vilnietį asocijavo su aukšta profesine kompetencija, jam toks kalbėtojas atrodė tinkamas būti Vilniaus meru, vadovu, įmonės savininku, jam toks kalbėtojas atrodė sėkmingas, išsilavinęs, pasiturintis.“ [Linos Pavalkytės interviu su Ramune Čičirkaite ir Auryte Čekuolyte Žinių radijo laidoje „Mokslininko užrašai“]