Skirtingose situacijose visi atliekame skirtingus socialinius vaidmenis, todėl pasitelkiame skirtingus raiškos būdus ir kuriame įvairius stilius, pavyzdžiui, aprangos stilių. Bet stiliui kurti galima pasitelkti ir kalbos išteklius. Skaitmeninis pasaulis – ypatinga bendravimo erdvė, kuriai būdingos savitos taisyklės ir dėsniai, todėl tai yra puikus šiuolaikinių kalbos tyrimų objektas.

Turbūt skaitant apie skaitmeninę kalbą kilo minčių apie tai, kaip patys bendraujate žinutėmis ar socialinėse medijose. Galbūt dabar galėsite geriau suprasti įvairius įdomius kalbos pavartojimo atvejus, kuriuos matote internete.

Pateikiame keletą bendrų klausimų, kurie gali praversti analizuojant konkretų pokalbį ar pasisakymą.

Visų pirma, visada praverčia turėti kuo daugiau informacijos apie pokalbio/pasisakymo kontekstą – pašnekovų amžių, lytį, tarpusavio santykius, socialinį statusą ir pokalbio temą ar tikslą. Visa ši socialinė ir situacinė informacija padeda išvengti nepagrįstos interpretacijos ar klaidingos argumentacijos.

1. Kas yra pokalbio dalyviai: kas ir su kuo kalba?

2. Kur kalbamasi? Pokalbio sąlygos ir kontekstas. Pvz.: susirašinėjimas skaitmeninėje erdvėje (Messenger).

3. Apie ką kalbamasi? Pokalbio tema.

4. Kodėl kalbama? Pokalbio tikslas. Pvz.: informuoti, pasidalinti nuomone, palaikyti kontaktą ar susipažinti.

O jeigu trumpai, tai: kas kalba, kam kalba, kur kalba, apie ką ir kodėl?

Kitas žingsnis – aptarti pačią kalbą, kuo ji ypatinga, įdomi – kodėl verta į ją atkreipti dėmesį ir analizuoti. Analizuojant kalbos formas padėti gali aukščiau aptarti skaitmeninės kalbos bruožai, o gal rasite ir dar nepaminėtų ypatumų?

Trečias žingsnis – interpretacija. Visada įdomu ir verta sau užduoti klausimus – kodėl ir kas iš to? Būtent tuo užsiima sociolingvistai, į kalbą žvelgdami iš socialinės perspektyvos: ką apie kalbėtoją pasako jo kalba, kokį įvaizdį, tapatybę, stilių jis kuria? Pavyzdžiui, gal pasakymu kalbėtojas tiesiog nori kuo greičiau ir efektyviau atsakyti į žinutę; gal nori pabrėžti bendrumą, priklausomybę tai pačiai grupei ar sukurti artimą tarpusavio ryšį; gal jis taip išreiškia savo kūrybiškumą ir individualumą. Žinoma, gali būti ir daug kitų interpretacijų.

Analizės pavyzdys

 

Pirmas žingsnis – kontekstas

Analizuodami kalbą nepamirškite atsižvelgti ir į laiką bei erdvę. Šis įrašas fiksuotas 2019 m. Erdvė, mūsų atveju, skaitmena.

• Kas ir su kuo kalba: dvi merginos (20, 22 m.), kurios kartu mokosi ir yra draugės.

• Kur kalba: susirašinėjama per Messenger programėlę.

• Apie ką: apie tai, ar bus paskaitoje ir kodėl vėluoja.

• Kodėl: norima išsiaiškinti, kodėl draugė dar vis neatėjo ir ar atvyks į paskaitas.

Antras žingsnis – kalbos ypatybių aprašymas

Bendravimo stilius – neformalus, jaunimo kalba. Kalbama trumpai ir lakoniškai. Panašu į šnekamąją kalbą.

• Vartojami šnekamosios ir skaitmeninės kalbos trumpiniai: laba, šian, kdl, krc. Akronimas iš anglų kalbos – ofc (of course).

• Perteikiami paralingvistiniai elementai: intonacija – whaaat; emociją ar veido išraišką perteikia emoji “verkiu iš juoko”.

• Mišri kalba – anglų ir rusų kalbų įterpiniai (nice, krc). Žaidžiama jų forma: nice perrašomas lietuviškai – nais.

• Viena mergina rašo su, o kita – be lietuviškų simbolių, taip pat kai kur nesilaikoma sutartinių sakinio skyrybos taisyklių (gale trūksta taškų) – taigi matome, kad kalbėtojos laikosi skaitmeninės kalbos normų.

Trečias žingsnis – interpretacija

Interpretuojant keliamas klausimas „kodėl“? Kokių tikslų siekia kalbėtojos? Pragmatinis tikslas atrodo aiškus – išsiaiškinti, kur yra draugė ir ar ji ateis. Bendravimo stilius neformalus, žaismingas, primena gyvą pokalbį, tad socialinis tikslas veikiausiai būtų palaikyti artimą santykį, parodyti priklausomybę grupei kalbant draugams įprastu kalbos kodu. Skaitmeninei ir jaunimo kalbai būdingi bruožai (trumpiniai, angliški žodžiai, emotikonai, žaidimas kalba, įvairialypė, nestrandartinė raiška) rodo, kad merginos drauge įtvirtina ir tam tikro amžiaus (jauno žmogaus), ir tam tikros terpės (skaitmenos) grupės tapatybę.
 

Daugiau feisbuko ir sms žinučių pavyzdžių galite rasti čia: http://www.sociolingvistika.lt/bukite-musu-savanoriais.htm?m=bankas
 

Literatūra

Bieswanger, Markus (2013). Micro-linguistic structural features of computer-mediated communication. In Pragmatics of Computer-Mediated Communication. Berlin, Boston: De Gruyter Mouton, 463–486.

Crystal, David (2008). Txtng: The gr8 db8 (E. McLachlan, Illustrator). New York, US: Oxford University Press.

Crystal, David (2011). Internet linguistics: A student guide. New York: Routledge.

Holmes, Janet (2008). An Introduction to Sociolinguistics. Pearson Longman.

Deumert, Ana. 2014. The performance of a ludic self on social network(ing) sites. In Philip Seargeant and Caroline Tagg (eds.). The Language of Social Media: Identity and Community on the Internet. 23-45.

Kazlauskas, Joris (2017). Vyrų ir moterų emocijų raiška socialiniame tinkle Facebook. Magistro darbas, Vilniaus universitetas.

Mroczek, Kristine; Crispin Thurlow (eds.) (2011). Digital Discourse: Language in the New Media. Oxford, New York: Oxford University Press.

Nevinskaitė, Laima (2010). Trumpųjų žinučių rašybos bruožai. In Kalbos kultūra, 83. 275 - 296.

Stæhr, Andreas Candefors, Kristine Køhler Mortensen (2018). i Sociale medier og sprog. Analytiske tilgange. Samfundslitteratur.

Tagg, Caroline (2012). Respellings in text messaging. Discourse of Text Messaging: Analysis of SMS Communication. London; New York: Continuum International Publishing Group.

Tagg, Caroline (2013). Scraping the barrel with a shower of social misfits': everyday creativity in text messaging. In Applied Linguistics, 34(4). 480–500.

Vaicekauskienė, Loreta ir Inga Vyšniauskienė (2019). Russian and English as socially meaningful resources for mixed speech styles of Lithuanians. In Sanita Lazdiņa and Heiko F. Marten (eds.) Multilingualism in the Baltic States. Societal Discourses and Contact Phenomena. Palgrave Macmillan, 337–367.

Varkulevičiūtė, Kristina (2017). En diskurs av ilska – Kvinnor, män och emotionell uttrycksfullhet i kommentarer online. Bakalauro darbas, Vilniaus universitetas.