Regis, nepastebimai, bet informacinės technologijos šiandien tapo neatsiejama mūsų kasdienybės dalimi. Atsirado naujų bendravimo erdvių, jos keičia mūsų komunikavimo būdus, leidžia pritaikyti senas ir kurti naujas kalbos formas ir normas. Mokslininkai stebi, kaip žmonės elgiasi skaitmeninėje erdvėje – kokiais tikslais naudoja socialines medijas, kaip jose bendrauja, kokius kalbos variantus pasirenka naujajai komunikacijai ir kaip atskleidžia save.

Skaitmenine kalba (digital speech) vadinama kalba skaitmenoje: ta, kurią kalbėtojai vartoja (ar vartojo) komunikuodami kompiuteriu ar telefonu, dalindamiesi informacija ir bendraudami vieni su kitais. Skaitmeninei erdvei itin būdinga (savi)raiškos būdų įvairovė – tai ne tik paprastos žinutės, ne tik rašytinės kalbos formos, bet ir emoji ženklai, nuotraukos, gifai ar trumpi vaizdo įrašai. Visa ši bendravimo priemonių paletė padeda ir efektyviai komunikuoti, ir atskleisti savo kūrybingumą, kurti ir palaikyti individualią arba grupinę socialinę tapatybę. Kitaip sakant, skaitmeninė kalba, kaip bet kuris kitas kalbėjimo būdas, yra ne tik komunikacijos, bet ir socialinės reikšmės, socialinės informacijos apie kalbėtoją, kūrimo priemonė.

Kaip ir kasdienybėje, bendravimas skaitmeninėje erdvėje priklauso nuo konteksto – kur, su kuo ir apie ką kalbame. Iš tiesų, mūsų kalba visada priklauso nuo konkrečios kalbėjimo situacijos, pašnekovų ir pokalbio temos, pagal tai renkamės žodžius, intonaciją, kalbėjimo stilių – tai vadinama kalbos variantiškumu. Gebėjimas tinkamai pasirinkti kalbos formas vadinamas kalbėtojo komunikacine kompetencija. Visi mes turime tam tikrą kalbinį repertuarą, kurį sudaro tam tikri kalbos ištekliai – skirtingi kalbos variantai, kuriuos pasitelkiame skirtingose situacijose. Tų išteklių rinkiniai dar gali būti vadinami kalbos stiliais – jie būdingi skirtingoms asmenų grupėms ar vartosenos kontekstams. Skaitmeninėse terpėse kuriamas ne vienas toks stilius.

Skaitmeninė kalba nėra nei geresnė, nei prastesnė už kitas kalbos atmainas – ji tiesiog gali būti kitokia, nes erdvė, kurioje ji kuriama ir gyvuoja, yra kitokia. Skaitmeninei kalbai būdingos formos yra mūsų kalbinio repertuaro dalis, dar vienas kalbinis išteklius. Gebėjimas komunikuoti pagal skaitmeninės erdvės taisykles rodo gerą kalbėtojo komunikacinę kompetenciją, padeda efektyviai bendrauti, išreikšti save ir būti skaitmeninės visuomenės dalimi. Virtualios erdvės taisyklių ir kalbos išmanymas atskleidžia mūsų įgūdį prisitaikyti ir atveria duris į pasaulį, kuriame esama be galo daug galimybių. Skaitmeninė terpė taip pat yra ir ideali erdvė žaisti kalbos formomis – pažadinti ir išreikšti savo kūrybingumą, kurti linksmo, žaismingo žmogaus socialinę tapatybę.

Toliau rasite keletą trumpų tekstų apie skaitmeninės kalbos savybes, būdingus bruožus, skaitmeninio žmogaus tapatybę ir žaidimus su kalba. Visi pavyzdžiai bus pateikiami autentiški, tokie, kaip pavartojo patys kalbėtojai, net jei be lietuviškų raidžių ar su rašybos klaidomis. Tyrinėtojai kalbos netaiso, jiems visa kalbos įvairovė yra įdomi ir vertinga!

Žinutės ir komentarai – pokalbis raštu

Vieni iš pirmųjų skaitmeninės kalbos tyrimų buvo sms žinučių tyrimai. Mokslininkai pastebėjo, kad rašytinė komunikacija žinutėmis – ypatinga. Ji panaši į sakytinį kalbėjimą: nors rašoma, bet stengiamasi iškart reaguoti, greitai atsakyti, lyg vyktų pokalbis žodžiu.

Kai pašnekovai susirašinėja iškart atsakydami į vienas kito žinutes (pvz., sms, Messenger arba Snapchat susirašinėjimai), komunikacija vadinama sinchronine, vienalaike – bendravimas vyksta realiu laiku. Kito tipo internetinė komunikacija būtų asinchroninė, nevienalaikė – šiam bendravimui būdingi ilgesni laiko tarpai tarp žinutės ir atsakymo (pvz., elektroniniai laiškai ar interneto komentarai po straipsniu). Taip pat komunikacija internete skirstoma į dialoginę ir monologinę, viešą ir privačią (žinutė arba įrašas gali būti skirtas vienam ir keliems žmonėms, pvz., Messenger pokalbių grupės; feisbuko komentarai gali būti vieši ar pusiau vieši). Komunikacijos pobūdis lemia, kokios bendravimo taisyklės ir normos bus pritaikytos, kas ir kaip bus rašoma.

Kai bendraujama privačiomis skaitmeninėmis žinutėmis, dažnai naudojamos neformalaus stiliaus, nestandartinės kalbos formos, kartais rašoma ir tarmiškai. Pokalbis būna panašus į kasdienį, sakytinį bendravimą; svarbiausia yra šnekučiuotis, apsikeisti informacija ar nuomone. Tokie pokalbiai nelaikomi svarbiais, jų gyvavimo laikas trumpas (nesvarbu, kad internete ar telefone jie pasilieka ilgiau).

Neretai tenka išgirsti nuomonę, kad skaitmeninėje erdvėje kalba yra sugadinama, o jaunimas nebemoka rašyti ir praranda “normalaus” bendravimo įgūdžius. Mokslininkai su tuo nesutinka ir teigia, kad žinučių kalba – unikali ir yra labai įdomi tyrinėjimų sritis. Jų teigimu, nestandartinės kalbos nereikia sieti su kalbos nemokėjimu ar nepagarba kalbai, nes tokia kalba siekiama visai kitų tikslų nei rašant formalų ar viešą monologinį tekstą arba bendraujant oficialiai dalykiškai. Norminė, standartinė kalba tinka tik tam tikroms komunikacinėms situacijoms, bet toli gražu ne visoms.