LT EN
Dalintis Facebook'e

Viešasis kalbėjimas sovietmečiu

Viešasis kalbėjimas sovietmečiu: sakytinės žiniasklaidos diskurso bruožai

MIGLĖ ANUŠAUSKAITĖ 
LKI Sociolingvistikos skyriaus doktorantė
migle.anusauskaite@gmail.com

Sovietmečio žiniasklaidos diskursą tyrinėti svarbu siekiant geriau pažinti dar ne taip seniai pasibaigusį Lietuvos sovietmečio etapą. Sovietmečio tyrimų vertė yra ne tik istorinė – jie aktualūs ir dabartiniame kontekste, norint suprasti pokyčius, kuriuose dalyvavo ir kurių buvo veikiama didelė dalis Lietuvos gyventojų. Tokie tyrimai vertingi ir platesniame kontekste, sukuriant galimybes palyginti skirtingų buvusio sovietinio bloko šalių diskursus, o galbūt netgi rasti panašumų su aktualia situacija šalių, kurių viešasis diskursas primena tuometinės Sovietų Sąjungos. Įsijungti į besiplečiantį sovietmečio tyrimų lauką, atliekant tyrimus apie tuometinės lietuviškos žiniasklaidos diskurso specifiką, naudinga tiek vietiniu, tiek tarptautiniu mastu.

Jau atlikti sovietmečio tyrimai neleidžia abejoti, kad tuo metu viešasis kalbėjimas buvo persmelktas totalitarinės ideologijos. Tyrimo atspirtis ir yra prielaida apie ideologizuotą viešąjį diskursą ir laipsnišką jo laisvėjimą. Užuot mėginus tyrimu patvirtinti šią prielaidą, nuo jos bus atsispiriama siekiant nustatyti, kaip ideologizuotas diskursas pasireiškė būtent kalbinėje plotmėje. Tyrimo tikslas – nustatyti ir išanalizuoti Lietuvos sovietmečio ideologizuotam diskursui būdingus kalbinius bruožus ir atskleisti, koks pasaulėvaizdis jais kuriamas. Tyrimo medžiaga – sakytinės žiniasklaidos tekstyne (1960–2010) sukaupti sovietmečio pokalbių laidų, dokumentinių filmų, apybraižų, žurnalų ir informacinių laidų išrašai, galbūt dėl palyginimo įtraukiant ir pereinamojo laikotarpio laidas.

Tyrimu siekiama:

1. Pasinaudojant sakytinės žiniasklaidos tekstyne sukauptais sovietmečio radijo ir televizijos laidų išrašais, identifikuoti lingvistinius šio diskurso ypatumus, leksikos ideologizuotumo požymius (klišes, sustabarėjusias frazes, naujakalbės požymių turintį žodyną ir kt.), reikšminių žodžių dažnumą, būdingas kolokacijas.

2. Apibūdinti tuometinės viešosios erdvės sąlygas ir tekstų kūrimo ypatumus, pasitelkiant interviu su tuometinės viešosios erdvės dalyviais: žurnalistais, tekstų autoriais, diktoriais.

3. Nustatyti, kokie požymiai nurodo ideologizuotą diskursą, iš ko galima spręsti apie jo laisvėjimą: tiek diachroniškai, kintant pačiam sovietiniam režimui, tiek sinchroniškai, laidose aptarinėjant skirtingas temas.

4. Aptarti, kaip diskurso bruožų kitimą lemia ideologinis laisvėjimas, kintantis požiūris į žiniasklaidą ir jos techninės galimybės, nustatyti ideologizavimo kriterijus, kuriuos būtų galima atskirti nuo žiniasklaidai būdingo stereotipizavimo ar bendro žiniasklaidos diskurso kitimo.

 
Kadangi pagrindinė tyrimo medžiaga yra sovietmečio laidų išrašai sakytinės žiniasklaidos tekstyne, pagrindinis tyrimo metodas yra tekstyno analizė. Dirbant su tekstynu naudojami kiekybiniai tyrimo metodai. Ieškoma dažniausiai laidose pasikartojančių reikšmingų žodžių ar frazių, nustatoma tipiška dažniausių ar ideologiškai svarbiausių žodžių bei frazių kaimynystė (kolokacijos), peržiūrimi dažniausi reikšminiai žodžiai. Greta  kalbos analizės atliekama ir konteksto (kalbėjimo, tekstų rengimo praktikų) analizė. Pagalbinis tyrimo metodas, galėsiantis suteikti daugiau konteksto tekstyno duomenims – pusiau struktūruoti interviu su tuometinės viešosios erdvės dalyviais: žurnalistais, laidų rengėjais, tekstų autoriais, diktoriais.
 
 
Pagrindinė literatūra:
 
James, Gee. Social linguistics and literacies: Ideology in discourses. Routledge, 2015.

Young, John Wesley. Totalitarian language: Orwell's Newspeak and its Nazi and communist antecedents. University of Virginia Press, 1992.

Yurchak, Alexei. Everything was forever, until it was no more: The last Soviet generation. Princeton University Press, 2013.

Lõhmus, Maarja. Transformation of public text in totalitarian system: a socio-semiotic study of Soviet censorship practices in Estonian radio in the 1980s. Turkun Yliopisto, 2002.

Putinaitė, Nerija. Nenutrūkusi styga: Prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje. Vilnius, 2007.

Thom, Francoise. Newspeak: The Language of Soviet Communism:(la Langue de Bois). Claridge Press, 1989.

Vaiseta, Tomas. Nuobodulio visuomenė. Kasdienybė ir ideologija vėlyvuoju sovietmečiu (1964-1984). Vilnius, 2015.
Van Dijk, Teun A. News as discourse. Routledge, 2013.